Tiesa, šios nuostatos įsigaliotų nuo 2024 metų, tad stojantiesiems kitais ir dar kitais metais tebegalios dabartinė tvarka. 

Pasak šių Mokslo ir studijų įstatymo pataisų iniciatorės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), stojimo reikalavimai vienodinami siekiant pašalinti egzistuojančias priėmimo sąlygų disproporcijas, kai stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas taikomi skirtingi minimalūs priėmimo reikalavimai. 

Šiuo metu stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, taip pat turi praeiti metinių pažymių vidurkio bei minimalaus stojamojo balo kartelę, o besirenkantiems mokamas studijas pakanka būti išlaikius tik vieną valstybinį brandos egzaminą.

„Reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio – būtina studijų kokybės ir aukštojo mokslo konkurencingumo sąlyga. Diskriminacinių nuostatų panaikinimas didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sistemą daro teisingesne“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.

Siūloma, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkę bent 16 balų iš 100).

Seimui pritarus įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebūtų privalomas matematikos egzaminas. 

Ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai. Nauji minimalūs reikalavimai taip pat nebūtų taikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose universitetuose sudarytos 2 229 studijų sutartys. Universitetų sektoriuje valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų vietų santykis – 3,75:1. Kolegijų sektoriuje vf/vnf vietų santykis – 1,06:1.  

Kolegijų sektoriuje studijuoti valstybės nefinansuojamose kolegijų studijų vietose sudaryta 3980 sutarčių, iš jų 1 847 asmenų konkursinis balas buvo mažesnis kaip 4,3. 

Kolegijų sektoriuje pastebimai padidėjo Utenos kolegijos studentų skaičius, ypač valstybės nefinansuojamų vietų. Tam turėjo įtakos ir iki 2 sumažinta mažiausia konkursinio balo reikšmė.

Panašiu keliu šiais metais nuėjo apie pusė kolegijų, jų augimas sietinas su reikalavimų stojantiesiems mažinimu.

Tad tikimasi, kad ši padėtis nuo 2024 m. keisis. 

Parengta pagal ŠMSM, LAMA BPO informaciją