Bendrąjį priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija (LAMA BPO). Ši asociacija jau daug metų analizuoja visas su stojimu susijusias tendencijas, ir yra ne kartą pastebėjusi, jog abiturientų, kurie renkasi laikyti informacinių technologijų, fizikos, chemijos valstybinius brandos egzaminus, vis mažėja. 

Štai ir pernai laikyti šiuos egzaminus pasirinko mažiau nei 10 proc. iš bendro VBE laikančiųjų skaičiaus (t.y. iš 27,539 abiturientų), o chemijos VBE – netgi mažiau nei 5 proc. 

Tad šiųmetėje priėmimo apžvalgoje konstatuojama, jog toks pasirinkimas neleidžia tikėtis bent kiek didesnių konkursų į šalies pramonės ir visos ekonomikos raidai svarbias studijų kryptis. 

O kvalifikuotų, tarkime, chemijos srities specialistų kai kuriose didžiosiose Lietuvos įmonėse reikia taip labai, kad kai kurie šios srities gigantai netgi finansuoja norinčių šią sritį studijuoti jaunuolių mokslus aukštosiose mokyklose, ir po to jiems užtikrina darbo vietą įmonėje, o neretai – ir puikias karjeros galimybes. 

Tad tiems, kurie domisi chemijos, fizikos studijomis, vertėtų jau dabar pasidairyti, kokias perspektyvas jaunimui siūlo didieji mūsų šalies pramonės atstovai. 

Grįžkime prie valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo. Lietuvių kalbos ir literatūros (58-62 proc.) bei matematikos egzaminų (57-63 proc.) pasirinkimo matyti, kuri dalis abiturientų ketino stoti į universitetus. Tarp užsienio kalbų užtikrintai karaliauja anglų kalba: per pastaruosius ketverius metus ją rinkosi 65-67 proc. laikančiųjų VBE. 

Istorijos VBE pasirinkimas per kelerius metus kito 30-33 proc. ribose, biologijos VBE – 21-23 proc., pasirinkusių laikyti geografijos VBE skaičius – apie 12 proc. 

Palygime: pavyzdžiui, 2017 m. įstoti į šalies aukštąsias mokyklas siekė 68,7 proc. tų metų abiturientų – įstojo 58,5 proc. Šiais metais į aukštąsias mokyklas įstoti siekė 67 proc. šių metų abiturientų, įstojo 58,4 proc. 

 

Parengta pagal LAMA BPO informaciją