Ilgą laiką tarp išsilavinusių Lietuvos šeimų sklandė sparnuotas posakis, jog tikrą inteligentą, arba kaip dabar sakome, intelektualą formuoja trys diplomai: senelio (-ės), tėčio (mamos) – ir jų vaiko, tai yra, jūsų. 

Aiškėja, kad nors neįvardyta garsiai, ši taisyklė iš tikro savaip veikia. Jau prieš dešimtmetį Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodė, jog daugumos dabartinių studentų tėvai patys buvo studentais ir turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. 

Beje, aukštąjį išsilavinimą dažniau turėjo apklaustųjų motinos, nei tėvai. 

Be to, didesnė dalis magistrantų, palyginti su studentais bakalaurais, nurodė, kad jų abiejų tėvų išsilavinimas yra aukštasis. 

Dar kiti tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai turi aukštesnį profesinį statusą ir pajamas, dažniau įstoja į prestižines specialybes, nei vaikai iš kitų socialinių sluoksnių. 

Be abejo, esate girdėję ir apie ištisas ūkininkų, inžinierių, mokytojų, medikų, teisininkų, kitų žinomų profesijų dinastijas – kai tos pačios šeimos atstovai karta iš kartos perduoda atžaloms ne tik savo žinias ir patirtį, bet ir patį siekį mokytis, ugdytis, siekti daugiau. 

Taigi šansai studijuoti priklauso ir nuo asmens tėvų išsilavinimo. 

Svarbus ir asmeninis pavyzdys

Kodėl taip yra? Priežastis – ne visai arba ne vien finansinė. 

Kai kurių socialinių grupių jaunuoliai nesiekia aukštojo mokslo, nes yra prastesniais pažymiais baigę vidurines mokyklas. Tai, be kita ko, gali reikšti, kad gal jų tėvai turėjo menkesnes finansines galimybes juo ugdyti, samdyti korepetitorius,  leisti į įvairius lavinančius laisvalaikio būrelius, ir pan. 

Tačiau tai gali ir tiesiog reikšti, kad dalis moksleivių neturi polinkio ir noro mokslams, nes šeimoje mokslas, žinios, netgi paprasčiausias knygų skaitymas nebuvo laikomas vertybe. Tai yra, nebuvo kas juos skatintų siekti žinių geru, įtaigiu žodžiu arba asmeniniu pavyzdžiu. Arba, kaip sakė dar senovės romėnai, žodžiai pamoko, pavyzdys – patraukia. 

Tad aukštojo mokslo gali būti nesiekiama ir dėl šeimoje ugdytų vertybių. Vėlgi – tai savaime nėra blogai. Štai vieno žurnalo „Kuo būti“ straipsnio herojaus senelis buvo įgudęs statybininkas, o  į darbą drauge su juo keliavęs anūkas ūgtelėjęs ir pats mielai patalkindavo prie statybos ir apdailos darbų. Spėkite, kuo jis tapo atėjus laikui apsispręsti? 

Tyrėjų pastebėjimu, tokių atvejų, kai tolesnį vaiko išsilavinimo siekį lemia jo tėvų išsilavinimas, yra maždaug trečdalis. 

Palaikymas, dėmesys ir... pinigai 

Mūsų jau ne kartą cituoto Vyriausybės strateginių tyrimų centro (STRATA) atlikta reprezentatyvi moksleivių apklausa priešpandeminiu laikotarpiu parodė, kad tėvų įsitraukimo į mokymosi procesą vertinimas skyrėsi priklausomai nuo šeimos finansinės padėties.

Moksleiviai, kurie savo šeimą apibūdino kaip pasiturinčią, dažniau nurodė gaunantys daugiau tėvų dėmesio (84 proc. dešimtokų ir 81 proc. dvyliktokų), negu moksleiviai, finansinę padėtį priskiriantys nepasiturinčiai (41 proc. dešimtokų ir 46 proc. dvyliktokų). Taip pat daugiau tėvų dėmesio teigė gaunantys moksleiviai, kurių bent vienas iš tėvų turėjo aukštąjį išsilavinimą (78 proc. dešimtokų ir 73 proc. dvyliktokų tėvai domėjosi jų pasiekimais mokykloje).

Tėvų aktyvus įsitraukimas ir palaikymas nuotolinio mokymosi sąlygomis yra ypač svarbus, tačiau nepasiturinčių šeimų vaikai turi mažiau galimybių gauti tėvų dėmesio. Pripažinkite: kartais daug lemia paprasčiausias pašnekesys, pabuvimas drauge. 

Beje, labai įdomu tai, kaip elgiasi kai kurių į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių šeimos. Kai kurie užsienio jaunuolių tėvai ne tik atvyksta į miestą, apžiūri būsimąsias jų gyvenimo sąlygas – bet ir vyksta pabendrauti į aukštąsias mokyklas, reikliai iškvočia, „išegzaminuoja“ jų vadovus ir dėstytojus.

Patys studentai pripažįsta, kad didžiausi jų skatintojai ir palaikytojai – būtent tėvai, kurie po keleto metų išsipuošę atvyksta į diplomų įteikimo šventes ir labai didžiuojasi mokslus baigusiomis savo atžalomis.   

Taigi rinkdamiesi tolesnį profesinį kelią, gal ir galite nepaisyti savo gimdytojų patarimų – tačiau visiškai išvengti jų įtakos savo apsisprendimui studijuoti neišeis. Apie tai kadaise šmaikščiai yra pasakęs amerikiečių rašytojas ir lektorius Deilas Karnegis (Dale Carnegie): 

„Vienintelė priežastis, dėl kurios jūs šiuo metu nesate gyvatė barškuolė, yra tai, kad jūsų tėvai nebuvo gyvatės barškuolės“.