Atsižvelgiant į rinkos poreikį, jau nuo šių metų Kauno kolegijos Verslo fakulteto Įstaigų ir įmonių administravimo studijų programos studentams suteikiama galimybė gilinti žinias viešųjų pirkimų srityje – studijų programą papildė 15 kreditų alternatyvusis modulis „Viešųjų pirkimų valdymas“. Pasak Kauno kolegijoje dėstančio viešųjų pirkimų eksperto Kęstučio Kazulio, šis modulis buvo sukurtas, siekiant suteikti viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės teorinių ir praktinių žinių. Ši disciplina leis parengti studentus baziniam viešųjų pirkimų vykdymo lygmeniui, o visa kita priklausys nuo žmogaus noro tobulėti ir asmeninių savybių.

 

Iki šiol didžioji dalis šios srities specialistų – savamoksliai

Centrinės projektų valdymo agentūros pirkimų priežiūros skyriaus vyresnioji teisininkė, viešųjų pirkimų ekspertė, Kauno kolegijos lektorė Karolina Marija Telyčėnaitė-Kacvinskė pažymi, kad viešųjų pirkimų specialistų poreikis šiuo metu yra labai didelis. „Tai akivaizdu, nes Lietuvoje veikia per 7000 perkančiųjų organizacijų, o kasmet įvykdoma ne mažiau nei 1000000 viešųjų pirkimų. Kalbant apie tokius skaičius, būtinas ne vienas, o keli viešųjų pirkimų specialistai“, – pažymi specialistė

Vadybos ir teisės katedroje dėstanti K. M. Telyčėnaitė-Kacvinskė atkreipia dėmesį, kad iki šiol nei viena aukštoji mokykla nebuvo pasiūliusi konkrečios viešųjų pirkimų specializacijos, o didžioji dalis viešųjų pirkimų specialistų yra savamoksliai. „Iki šiol vienintelis būdas sužinoti ir išmokti daugiau apie viešuosius pirkimus buvo įvairių seminarų, mokymų ir konferencijų lankymas, kuris nepateikia konkrečių atsakymų į viešųjų pirkimų vykdyme atsirandančius klausimus ar problemas“, – detalizuoja ji. 

 

Kodėl svarbu turėti specialiųjų žinių?  

Preliminariais duomenimis, 2020 m. įvykdytų viešųjų pirkimų vertė Lietuvoje sudarė 5,5 mlrd. eurų. Kai kalbama apie tokio dydžio sumas, tampa itin svarbu, kad viešieji pirkimai atspindėtų savo tikslą, t.y., „prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai“.

K. M. Telyčėnaitė-Kacvinskė pažymi, jog viešasis pirkimas nėra tik procedūros, kurias paprastai  galima išmokti arba pasiskaityti Viešųjų pirkimų tarnybos metodinėje medžiagoje. Svarbiausias aspektas šioje srityje – užtikrinti esminius reikalavimus, paprastai kalbant, nupirkti tai, ko reikia perkančiajai organizacijai, todėl specialistas privalo suprasti pirkimo objektą ir sugebėti parengti tiekėjų konkurenciją užtikrinančią techninę specifikaciją.

 „Ne retai pirkimo objektas būna nestandartinis, taigi viešųjų pirkimų specialistas turi mokėti analizuoti rinką, atlikti rinkos tyrimą, apklausti perkančiąją organizaciją ir nustatyti tikrąjį poreikį. Tai svarbu, nes vėliau poreikis turės būti aprašytas pirkimo dokumentuose, nes paskelbus viešojo pirkimo procedūras tiekėjai teiks paklausimus, o gal net ir pretenzijas. Viešųjų pirkimų specialistas turės pateikti tiekėjams atsakymus į tiekėjų klausimus, taigi specialiosios žinios būtinos, kad būtų išvengta klaidų“, – sėkmingus žingsnius įvardija ekspertė.

Šiuo metu rinkoje ieškant šios srities specialistų, pageidaujama teisės arba ekonomikos ir vadybos išsilavinimo, tačiau esminiu aspektu tampa žinios. Kandidatams, anot K. M. Telyčėnaitės-Kacvinskės, itin svarbus universalumas, kadangi reikalingi gebėjimai ne tik atlikti viešojo pirkimo procedūras, laikantis įstatymų reikalavimų, bet ir skaičiuoti ekonominę naudą, nes viešųjų pirkimų tikslas materializuojasi įvairių formulių ir skaičiavimų taikyme, ne mažiau svarbios ir teisinių reikalavimų žinios, jei tektų nagrinėti teikėjų pateiktas pretenzijas.

Kalbėdamas apie žmogaus asmenines savybes K. Kazulis pabrėžia atidumą detalėms, norą tobulėti bei norą keistis – pastaroji savybė itin aktuali, kalbant apie žaliųjų pirkimų vykdymą. „Įsivaizduokite, kokį poveikį galima padaryti aplinkai, jei tie pirkimai būtų vykdomi, taikant visus įmanomus aplinkosauginius standartus“, – atkreipia dėmesį lektorius, papildydamas, kad mūsų valstybė yra užsibrėžusi tikslą jau 2023 metais pasiekti 100 procentų šio rodiklio.

Profesionalizavimo mestas iššūkis specialistams

Nuo to laiko, kai pirmą kartą Lietuvoje priimtas Viešųjų pirkimų įstatymas, jis pakeistas, papildytas ir taisytas 49 kartus. Kęstutis Kazulis atkreipia dėmesį, kad tai itin dinamiška sritis, o Europos Sąjungai priėmus Žaliąjį kursą per ateinančius 3 metus pirkimų sistema turės persitvarkyti iš esmės, pradedant pirkimų specialistais ir baigiant tiekėjais. „Būsimi ir dauguma esamų specialistų turės išmokti naujų dalykų, kadangi įpročius keisti sunkiausia“, – įsitikinęs Kauno kolegijos lektorius.

Be to, jau nuo ateinančių metų viešųjų pirkimų profesionalizavimas taps privalomu. „Vienas iš reikalavimų nustatytų Viešųjų pirkimų įstatyme, kad viešuosius pirkimus vykdantys asmenys būtų pirkimų žinovai, turėtų specialiųjų žinių arba būtų dalyko ekspertai“, – vieną reikšmingiausių šiais metais priimtų reformų mini specialistė, pridurdama, kad specialistai turės būti įgiję atitinkamą išsilavinimą ir periodiškai atestuotis, kad galėtų vykdyti viešųjų pirkimų funkcijas.

„Sprendimas Kauno kolegijoje ruošti viešųjų pirkimų žinias turinčius specialistus yra labai laiku. Ne tolimoje ateityje viešųjų pirkimų specialistų poreikiui dar labiau išaugus, turintys šią specializaciją bus labai pageidaujami darbo rinkoje“, – reziumuoja Įstaigų ir įmonių administravimo studijų programos studentams dėstanti K. M. Telyčėnaitė-Kacvinskė.