Prieš keletą mėnesių, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centras (NIVC) bendradarbiaujant kartu su KTU Studijų departamentu ir Studentų reikalų departamentu, atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti Lietuvos darbdavių nuomonę apie KTU ruošiamų specialistų kompetencijas ir surinkti duomenis apie KTU absolventų įsidarbinimą po studijų baigimo. Į užduotus klausimus atsakė 129 darbo rinkos lyderiai, tokie kaip „Swedbank“, „Danske Bank“, „Kauno tiltai“, „TransUnion“, „Continental“, „Teltonika Networks“, „Coca-Cola HBC“ ir kiti.

KTU absolventai dažniausiai įsidarbina inžinerijos, informatikos, matematikos, technologijų ar verslo ir vadybos srityse. Universiteto alumnai šiose įmonėse dažniausiai atlieka aukščiausio sudėtingumo užduotis dirbdami inžinieriais, vyr. specialistais, ar vidutinio sudėtingumo darbus atlikdami vyresniojo specialisto ar specialisto darbus, taip pat dažnai užima vadovo pareigas.

„Sritys, kuriose KTU absolventai dirba, atspindi pramonės sektorių – didžioji dauguma apklaustų verslų yra iš informacinių technologijų arba gamybos sektoriaus, kuris apima elektronikos, mechanikos specialistus, inžinierius“, – pastebi KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota.

Mindaugas Bulota

Darbdavių teigimu, KTU studentai pasižymi gebėjimu taikyti dalykines žinias, naudoti reikalingas kompiuterines programas, analizuoti sprendimams reikalingus duomenis, dirbti komandoje, bendrauti profesine užsienio kalba.

Absolventai taip pat puikiai adaptuojasi tarpkultūrinėje aplinkoje, yra inovatyvūs, iniciatyvūs, imlūs naujovėms. Teigiamas darbdavių vertinimas M. Bulotos nenustebino, mat su įmonėmis yra nuolat bendraujama, atsižvelgiama į verslo įmonių komentarus vystant bendradarbiavimo projektus, įgyvendinant studijų programas. Darbdaviai dalyvauja visuose studijų programų rengimo, įgyvendinimo, kokybės gerinimo ir programų vystymo procesuose.

„Nuolatinis kontaktas ir grįžtamojo ryšio įvertinimas duoda rezultatų – įmonės dalyvauja vedant įvairias paskaitas, teikiant tematikas semestro, jungtiniams, baigiamiesiems projektams, vertinant studentų pasiekimus ir dar studijų metu gali perteikti studentams žinias, kurių tikisi iš būsimų darbuotojų“, – sako M. Bulota.

Labiausiai vertina praktines užduotis ir inovatyvius studijų metodus

Nuolatinis bendravimas palaikomas ne tik su darbdaviais, bet ir su KTU studentais ir absolventais. Kiekvieną semestrą yra atliekamos studijų modulių ir dėstymo kokybės apklausos, vyksta apskritųjų stalų diskusijos. Atsižvelgiant į apklausose ir diskusijose išsakytą studentų nuomonę ir įvardintas tobulintinas sritis, numatomi ir įgyvendinami reikalingi veiksmai, kurie prisideda prie studijų kokybės gerinimo.

KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė išskiria, jog studentai, studijuodami universitete, tikisi įgyti naujausių profesinių žinių ir gebėjimų, įgyti praktinių žinių, užmegzti naujų ryšių, atlikti įdomias užduotis ir projektus. Šių mokslo metų rudens semestro studijų modulių ir dėstymo kokybės apklausos rodo, kad 82 proc. studentų yra patenkinti arba labai patenkinti dėstomais studijų moduliais ir 89 proc. studentų yra patenkinti arba labai patenkinti universiteto dėstytoju darbu.

„Studentai labiausiai vertina praktines užduotis, darbą laboratorijose, inovatyvius studijų metodus, komandinį darbą, pateikiamos medžiagos aktualumą, vizitus ir galimybę atlikti praktines užduotis įmonėse, dėstytojų profesionalumą”, – sako Studijų departamento direktorė.

Kartą per metus yra atliekama ir absolventų apklausa, kurią organizuoja KTU Karjeros ir paslaugų centras, siekdamas išsiaiškinti apie absolventų karjeros kelią. KTU Studentų reikalų departamento direktorė Kristina Skučienė pastebi, kad viena iš labiausiai išryškėjusių tendencijų absolventų apklausoje – respondentų darbas atitinka baigtą studijų programą ar studijų kryptį. Tai svarbus rodiklis, kuris padeda įsivertinti Universiteto vykdomų studijų programų bei ruošiamų specialistų aktualumą darbo rinkai.

Kristina Skučienė

„Jau į darbo rinką įsilieję absolventai mato studijų metu įgytų žinių bei kompetencijų naudą ir prasmę jų profesinei karjerai. Verta paminėti, kad šiek tiek kinta ir absolventų atliekamo darbo pobūdžio individualus vertinimas – prieš metus mažiau absolventų vertino atliekantys vidutinio sudėtingumo užduotis, nei tokių buvo pastarųjų metų apklausoje“, – teigia K. Skučienė.

Lyginant absolventų ir verslo atstovų įžvalgas, absolventai savo gebėjimus vertina kukliau nei įmonės. Nors buvę KTU studentai pasitiki savo jėgomis renkant ir analizuojant informaciją, savarankiškai mokantis ir tobulėjant profesinės veiklos srityje, mano, jog stokoja vadovavimo komandai įgūdžių. Visgi, įmonių teigimu, studentai po mokslų užima aukščiausio lygio pareigas, kaip organizacijos ar įmonės vadovai, ar vidutinio lygio vadovų pareigas, kaip padalinio ar skyriaus vadovai.

Ateities absolventas – tarpdiscipliniškas

Darbdavių apklausos metu paaiškėjo, jog 5–10 metų laikotarpyje bus reikalingi dirbtinio intelekto, informacinių technologijų specialistai, kurie gebėtų kurti infrastruktūras, diegti kompleksinius sprendimus. Jų teigimu, technologinių specialybių studentai taip pat turi turėti viešo kalbėjimo, komunikacinių gebėjimų, jog galėtų sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai jaunesniam kolegai ar klientui. Pasak M. Bulotos, visa tai – vadinamojo „integruotojo“ savybės.

„Ateityje reikės integruotųjų, kurie turėtų įvairias kompetencijas reikalingas užduočiai atlikti. Pavyzdžiui, jei kažką gamini, reikalinga žinoti IT sistemas, nes turi valdyti žaliavas, planuoti darbus, veiklas. Reikia turėti ir vadybinių gebėjimų, mokėti dirbti komandoje, motyvuoti kitus. Bet kuris darbas apima didesnį spektrą kompetencijų, todėl svarbu mokėti jas apjungti“, – prognozuoja KTU NIVC vadovas.

KTU specialistai teigia, jog ateities absolventai taip pat turi nuolat mokytis, tobulinti turimas kompetencijas, mat greitai besikeičianti aplinka ir skaitmenizavimo procesas jau dabar reikalauja daug sudėtingesnių įgūdžių ir gebėjimų, kurių iki šiol nereikėjo.

Kristina Ukvalbergienė

„Kartu su dalykinėmis žiniomis ir gebėjimais, papildomai turime ugdyti tokį kompetencijų rinkinį, kuris leistų būsimiems darbuotojams mokytis visą gyvenimą ir nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Ateities darbo rinka reikalauja, kad nauji jos dalyviai turėtų ne tik konkretaus sektoriaus žinias, bet ir subalansuotą tam tikrų bendrųjų įgūdžių rinkinį, gebėjimus dirbti tarpdisciplininėje aplinkoje, atsparumą ateities pokyčiams. Šis platesnis įgūdžių rinkinys reikalauja, kad absolventai įsitrauktų į darbo rinką, turėdami tiek elgesio, tiek techninių įgūdžių ir gebėjimo lanksčiai keistis savo darbo aplinkoje“, – teigia Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė.

Šiai minčiai pritaria ir K. Skučienė, kuri pagrindinę aukštosios mokyklos funkciją įvardija didelę pridėtinę vertę gebančių kurti visuomenės narių paruošimą.

„Universitete ugdomos asmenybės ir specialistai, kurie geba susivokti ir veikti dinamiškame pasaulyje, nuolat mokytis, kritiškai ir analitiškai mąstyti, būti inovatyvūs ir kūrybingi. Šios savybės ir įgūdžiai leidžia jaunam žmogui greitai prisitaikyti darbo rinkoje ir būti konkurencingu darbuotoju“, – teigia KTU Studentų reikalų departamento direktorė.