Vienoje iš LAMA BPO apžvalgų buvo pastebėta, kad kai kurios kolegijos labai žemai nuleidžia stojančiųjų atrankos kartelę. Būta atvejų, kai į aukštąją mokyklą buvo priimami nelaikiusieji nė vieno valstybinio egzamino, tik mokyklinius. Aukščiausias balas tarp universitetų pernai 10,19, žemiausias tarp kolegijų 2,95.

Tačiau gali būti, kad lengvas patekimas, lengvas išsilaikymas per visas studijas, ir apskritai sąlyginai „lengvas“ aukštojo mokslo diplomas vėliau smogia patiems baigusiesiems. Nes jei smarkiai skiriasi priimtųjų į universitetus ir kolegijas konkursiniai balai – tai gal po studijų lygiai taip pat smarkiai skiriasi baigusiųjų atlyginimai ir patys darbai?

Kol kas visiškai korektiškai tokių duomenų palyginti nėra kaip: skiriasi analizuojami laikotarpiai, Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA pateikti vėliausi – 2019 m. baigusių studijas absolventų duomenys.

Vis dėlto tam tikri duomenys iškalbingi, tad verta atidžiau apžiūrėti abi pateiktas interaktyvias schemas.

Jas reikėtų atsidaryti tiesiogiai STRATA svetainėje, nes kitaip nepamatysite konkrečių skaičių stulpeliuose ties kiekvienu pavadinimu.

Schemas rasite čia, paspaudę po tekstu esantį langelį Vidutinės pajamos (institucijos): https://rodikliai.strata.gov.lt/?v=1&lang=lt&kpi_type=olevel&kpi_group=1

Pirmoji schema rodo ne tik tai, kaip smarkiai skiriasi atskiras aukštąsias baigusiųjų vidutinis atlyginimai iki mokesčių, bet ir iš įrašų skaičiaus matyti, kiek tų baigusiųjų apklausta.

Antroji interaktyvi schema – dar įdomesnė: kiekvienas trijų spalvų stulpelis parodo, kiek kurios kolegijos ar universiteto absolventų su aukštojo mokslo diplomu dirba aukštos kvalifikacijos darbą, kiek – žemos, taip pat – kiek iš jų nedirba samdomo darbo.

 

Parengta pagal STRATA informaciją