Šalies kolegijos buvo vertinamos pagal keturis stambius parametrus: studentai ir studijos, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje.

Kauno kolegija antrąją vietą užėmė vertinant studentus ir studijas (iš 35 taškų surinkta 27,5). Čia buvo vertinama, kiek gabiausių abiturientų, tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100, pasirinko konkrečią kolegiją, taip pat, remiantis Studijų vertinimo centro duomenimis, su kokiu žemiausiu balu į kiekvieną kolegiją buvo priimta studentų tiek per LAMA BPO, tiek per vadinamąjį institucinį priėmimą, kuris vyksta jau pačiose kolegijose.

Vertinant kolegijos akademinį personalą ir studijų bazės gerovę, Kauno kolegija taip pat užėmė antrąją vietą (iš 15 taškų surinkta 8,4). Šiuo atveju buvo vertinami kiekvienos kolegijos vykdytos užsakomosios konsultacinės ir taikomosios mokslo / meno veiklos, išreikštos pinigais, plotis ir gylis; taip pat dėstytojų per pastarąjį dešimtmetį pelnyti reikšmingiausi apdovanojimai. Nagrinėta ir kiek vienam studentui tenka dėstytojų, kiek dėsto jaunų dėstytojų (tokių, kuriems dar nėra sukakę 35-eri), taip pat ir kiek esama mokslo bei meno daktarų.

Pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus Kauno kolegija užėmė trečiąją vietą ir iš galimų 35 taškų surinko 30,7. Šis parametras sudarytas iš dviejų dalių – sociologinės darbdavių apklausos ir Užimtumo tarnybos duomenų, kaip kolegijų alumnams, praėjus 9 mėn. po studijų baigimo, sekėsi įsidarbinti.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, Kauno kolegija jau ne vienerius metus užima lyderiaujančią poziciją tarp valstybinių kolegijų.