Temos aktualios ir atliepia dabartį

Vienas labiausiai akcentuojamų 2022-ųjų metų valstybinio istorijos brandos egzamino bruožų – aktualios, šiandienos realybę atitinkančios temos. Kalbinti abiturientai džiaugiasi, nes būtent tai palengvino egzaminą, kurio jie tikėjosi gerokai sudėtingesnio.

Kauno Jėzuitų gimnazijos abiturientai egzaminų centrą paliko nusiteikę džiaugsmingai – jie tikino, jog tai buvo jų paskutinis egzaminas, o dabar telieka laukti stojimų į aukštąsias mokyklas. „Pagaliau užbaigėme šitą kelionę, visai džiaugiamės tuo, kaip sekėsi egzaminų metu, nors lietuvių ir matematikos egzaminai buvo gerokai sudėtingesni, nei kelių praėjusių metų. Istorijos VBE labai pradžiugino, dabar esame beveik šimtu procentų įsitikinę, kad įstosime ten, kur norėjome“, – pasakoja Vilniaus universitete Tarptautinius santykius ir diplomatiją planuojantis studijuoti dvyliktokas Martynas. 

Jam antrina bendraklasė Austėja, kuri mano, jog prie sėkmės egzamine prisidėjo palankios jo temos: „Tikėjomės, kad istorijos egzamino užduotis bus orientuota į šiandieninius įvykius Europoje ir pasaulyje, tačiau net nenumanėme, kad bus taip paprasta ir lengva apie juos kalbėti. Tačiau tikriausiai tiesa yra tai, kad daug lengviau į istoriją žiūrėti ir ją nagrinėti tada, kai pats šiuose įvykiuose gyveni. Atsakinėti į klausimus apie karą ir jo sukeltą emigraciją buvo nesudėtinga, kai šalia mūsų vyksta karas Ukrainoje, o į Lietuvą emigruoja pabėgėliai“.

 

Pirmoji egzamino dalis šiemet pasirodė keblesnė

Kauno Aušros gimnazijos moksleiviai tikino, jog nors pati egzamino užduotis buvo lengvesnė, nei tikėtasi, o temos nuspėjamos, pirmoji egzamino dalis sukėlė šiek tiek keblumų ir, jų nuomone, buvo sudėtingesnė už antrąją. „Istoriją mokykloje mokiausi visai neblogai, o karantino ir nuotolinio mokymosi spragas taisiau ir su korepetitorių pagalba, tačiau teste pamatęs nuotrauką su klausimu, kuriame prašoma įvardinti, kokia asmenybė joje pavaizduota, pasimečiau. Matyt, neskyriau pakankamai dėmesio vaizdiniams šaltiniams. Taip pat, sudėtingesni buvo ir tie klausimai, kuriuose reikėjo įvykius sudėlioti chronologine seka... Pasimesti buvo nesunku“, – apgailestavo abiturientė Andra.

Tos pačios gimnazijos moksleiviai Jurgis ir Gabrielė teigia, jog daugiausiai laiko spręsdami testą praleido prie žemėlapių ir karikatūrų – jų nesitikėjo tiek daug: „Mokytojai vis kartojo, kad karikatūros ir žemėlapiai – būtina istorijos egzamino dalis, lyg ir mokėmės pakankamai, tačiau, visgi, teko sugaišti nemažai laiko šiuos šaltinius nagrinėjant. Bendrai tikimės labai gero egzamino rezultato, tačiau jei tektų egzaminą laikyti antrą kartą, daugiau dėmesio skirtume šiems dalykams“.