Prieš keletą savaičių Lietuva pasauliui dar sykį įrodė, jog karo akivaizdoje palaiko Ukrainą ir yra pasiryžusi padėti kuo tik gali. Per tris dienas Lietuvos ir užsienio gyventojai paaukojo per pusšešto milijono eurų naujajam Turkiškos gamybos bepiločiui orlaiviui „Bayraktar TB2”. Ši žinia greitai apskriejo visą pasaulį, o dronų gamybos kompanija nusprendė karo aparatą padovanoti Lietuvai, taip įvertindama šalies iniciatyvą. Dėmesys dronui kelia ir daug klausimų, pavyzdžiui, kokia jo specifikacija, ar Lietuva galėtų savarankiškai gaminti karinėms misijoms skirtus panašius bepiločius orlaivius?  

Bayraktar TB2 savybės  

Bayraktar TB2 gali vykdyti nuotoliniu būdu valdomus arba autonominius skrydžius. Orlaivį misijos metu stebi ir kontroliuoja įgula, esanti antžeminėje valdymo stotyje, kuri taip pat kontroliuoja ir ginklų panaudojimą. 

„Nuotoliniu būdu pilotuojamas orlaivis Bayraktar TB2 yra releatyviai naujas produktas – jis kuriamas neilgiau kaip dešimtmetį. Tai orlaivis, galintis skristi nedideliu tiesioginio matomumo iki 300 km atstumu nuo operatoriaus bei vidutiniame aukštyje, apie 5,5 km. Tiesa, yra ir nauja orlaivio modifikacija, TB2S, kuri pasižymi palydovine komunikacija. Tai suteikia galimybę orlaiviui skristi iki dešimt kartų toliau“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) aeronautikos inžinerijos docentas dr. Linas Gelažanskas. 

„Dronų dronu“ vadinamas Bayraktar bepilotis orlaivis pasižymi ir savo sudėtingomis techninėmis detalėmis – turi mišrų sparnų korpuso dizainą su apversta V formos uodegos struktūra. Jo propeleris sumontuotas tarp galinių strėlių, kurį varo korpuse esančio vidaus degimo variklis.

Pastarasis turi skrydžio valdymo sistemą su autopiloto, kilimo, kruizo, tūpimo ir stovėjimo galimybėmis. Kompiuterizuota skrydžio valdymo sistema – pagrindinis komponentas, kuris atlieka jutiklių suliejimo algoritmus realiuoju laiku. Konkrečiai misijai skirtas valdymas koreguojamas naudojantis misijos valdymo kompiuterine sistema.

Lietuvos galimybės dronų gamybai

Pasirodo, jog specialistų ir sąlygų, reikalingų tokiems ar panašiems dronams gaminti, Lietuvoje apstu. „Nematau priežasties, kodėl Lietuvoje negalėtume sukurti savo Bayraktaro sklandmens – VILNIUS TECH AGAI bepiločių orlaivių laboratorijoje turime visas reikiamas šios dėlionės dalis. Trūksta tik ryžto konkrečiai užduočiai, daugybės testavimo valandų, kad galėtume pereiti nuo prototipo prie produkto“, – sako docentas.

L. Gelažanskas taip pat atkreipia dėmesį, kad patikimas sklandmuo – tik dalis sistemos. Labai svarbus komponentas yra ir stebėjimo sistemos, po kuriomis neretai slepiasi ir dirbtinis intelektas (DI).

„Pagaminti kamerų sistemą, kuri gebėtų nuo judančios platformos stabilizuotai stebėti objektus esančius už 50-60 km – itin sunku. Dėl šios priežasties Bayraktar TB2 anksčiau naudojo kanadietišką sistemą, tačiau palaipsniui perėjo prie turkiškos sistemos. Viena svarbiausių dalių atakuojančiame drone yra amunicija. Ši sritis itin smarkiai kontroliuojama. Bayraktar TB2 naudoja kito Turkijos gamintojo Roketsan raketas“, – teigia VILNIUS TECH ekspertas. 

Visiems, norintiems pradėti savo karjerą ar išbandyti jėgas bepiločių orlaivių srityje, dabar atsiveria puikios galimybės. „Pastaruoju metu išaugęs dėmesys bepiločiams orlaiviams tik įrodo, kokia ši sritis perspektyvi. Dronų specialistų trūkumas juntamas jau dabar, o AGAI siūloma Avionikos studijų programa yra puikus pasirinkimas, norint savo ateitį sieti su dronais. Studijų metu besimokantieji įgauna ne tik fundamentalius inžinerinius pagrindus, bet ir turi unikalią galimybę – pagaminti savo bepilotį orlaivį“, – apie studijų galimybes pasakoja AGAI prodekanas Laurynas Šišovas. 

Technologijoms vis sparčiau tobulėjant danguje bus matoma dar daugiau bepiločių orlaivių. Tai puikus paskatinimas ir neeilinė proga Lietuvos technologinę infrastruktūrą prisitaikyti ir gaminti vis daugiau savo produkcijos.