Pertraukos norą paskatina nežinomybė dėl ateities

Šiemet mokyklą baigusi Dovilė tikina, jog ją pasirinkti gap year paskatino nežinojimas, kur link norisi pasukti ateityje. „Apsisprendimą iškart po mokyklos nestoti į universitetą lėmė nežinojimas ką noriu studijuoti ir ko noriu iš pačių studijų. Taip pat, norisi įgauti daugiau gyvenimiškos patirties, patobulėti kaip asmenybei, atrasti įkvėpimo iš pasaulio ir žmonių“, – tikina mergija ir priduria, jog itin džiaugiasi aktyviu artimųjų palaikymu: „Sprendimas nepasirodė neįprastas ir dėl pavyzdžių iš aplinkos, kurie teigiamai nupiešė šią idėją. Prisidėjo ir artimieji, kurie atviri mano mintims, todėl nespaudė rinktis studijų vos tik baigus mokyklą“.

Tuo tarpu Ivetos istorija kiek kitokia. Rudenį į universiteto auditorijas vėl grįžtančiai merginai prieš metus išvykus studijuoti į užsienį teko pajusti, ką reiškia skubotai ar ne laiku priimtų sprendimų pasekmės emocinei sveikatai. „Iš tikrųjų, niekada nepalanavau imti laisvų metų ir kiek save prisimenu sakiau, kad nesuprantu, kaip žmogus gali taip stipriai norėti mokytis, kad po metų ar kelių pertraukos grįžta atgal. Dabar jau geriau tai suvokiu. Buvau įstojusi į užsienio universitetą, išvažiavau ten mokytis, bet 2 dienas pabuvusi supratau, kad nenoriu. Kiekvieną rytą ten būdama atsikeldavau su mintim, kad gal aš per greitai padariau viską, gal reikėjo pailsėt, bet dar bandžiau kentėti. Tačiau su tėvais bendravome daug ir jie labai greitai pastebėjo, kad man čia nepatinka, kad aš nesijaučiu gerai, todėl pritarė, kad grįžčiau atgal namo. Iš karto po to pokalbio išsibraukiau iš studentų sąrašų ir parvažiavau namo“, – pasakoja pašnekovė. 

 

Patirties ir įspūdžių semiasi užsienyje

Dažniausiai nutinka taip, kad jauni žmonės, nusprendę pasirinkti gap year, kaupti patirčių, ieškoti pažinčių ir rinkti įspūdžių išvyksta į užsienio valstybes, kuriose dirba ar savanoriauja iki grįždami atgal į Lietuvą. Tokias istorijas pasakoja ir mūsų pašnekovės.

Iveta tikina, jog į Lietuvą parvyko su nuoskauda dėl įdėto darbo, laiko ir pastangų ruošiantis brandos egzaminams, kurie, jos manymu, laiku neatsipirko. „Jaučiausi duobėje, kad tiek stengiausi, tiek dirbau visus metus kol mokiausi mokykloje ir man nepavyko, o taip norėjau. Bet labai greit susitaikiau su tuo. Tada pradėjau ieškotis darbo žinodama, kad noriu kažkiek atsiriboti nuo visko, leist sau pailsėt nuo mokslo ir užsidirbti per šiuos metus. Galiausiai išvažiavau į užsienį dirbti viena, be draugų. Lengva nebuvo, bet žinojau, kad viskas laikina ir tikrai grįšiu atgal. Išmokau vertinti pinigus, pati rūpintis savimi ir savarankiškai gyventi. Manau, kad ateityje bus žymiai lengviau savarankiškai gyventi“, – patirtimi dalinasi mergina. 

Lūkesčius, siejamus su užsieniu, vardina ir Dovilė, kuriai gap year prasideda tik dabar: „Laisvus metus planuoju praleisti keliaujant su DiscoverEU, dirbant bei savanoriaujant užsienyje. Noriu išvykti į Australiją dirbti bei mokytis. Tikiuosi pasimokyti fotografijos, patobulinti kalbų įgūdžius, išbandyti plaukiojimą banglentėmis, įsilieti į skirtingas kultūras, išvysti nematytas vietas ir, turbūt, kas man šiuo metu svarbiausia – leisti sau plaukti pasroviui. Renkantis veiklas informacijos ieškojau internete, bandžiau atrasti kuo daugiau galimybių, kad nuspręsčiau kaip produktyviau praleisiu laiką, nes likti sėdėti ant sofos nesinori“.

 

Grįžti į studijas sunku ne visiems

Į ateitį žvelgianti Dovilė tikina, jog nors parašius paskutinį egzaminą apėmė nerimas dėl ateities ir planų, ji tikisi, kad gap year padės atrasti prasmę būsimose studijose, į kurias planuoja sugrįžti. „Iš pradžių nežinia gąsdino, kilo ir šiokių tokių abejonių o ir bendraminčių neturėjau. Galiausiai, pradėjus eiti link tikslų baimė ėmė sklaidytis, o galia kurti savo kasdienybę nevaržomai leido pajusti savoje širdyje kažką neįprastai šilto. Kol kas nesu tikra ką noriu veikti ateityje. Žinau tik tiek, kad nenoriu savęs riboti viena veikla. Nesitikiu per laisvus metus suprasti, ko noriu iš gyvenimo. Tačiau viliuosi, kad metai, praleisti keliaujant, padės pailsėti, pažinti save labiau, o galiausiai grįžti labiau užsidegusiai ir atradusiai savąją prasmę studijoms“, – lūkesčiais dalinasi pašnekovė. 

Tuo tarpu Iveta džiaugiasi, kad gap year dėka į mokslus gali grįžti lydima teigiamų emocijų ir laukia kvietimo studijuoti svajonių universitete. „Nors iš pradžių buvo liūdna, dabar sprendimo dėl gap year visiškai nesigailiu ir net džiaugiuosi, kad taip nutiko, nes dabar galėsiu šviežia galva grįžti į mokslus. Net ir psichologiškai lengviau tapo, nes supratau, kad mokytis yra geriau, nei dirbti taip sunkiai, kaip dirbau. O svarbiausia, kad susiradau pažinčių, daug naujų žmonių, kuriuos galiu vadinti draugais. Dabar galiu padėkoti likimui, kad taip viskas susidėliojo, ir turėjau šiais metais nesimokyti“, – juokiasi mergina.