Kiek svarbūs universitetų reitingai? 

Universitetų gausa, jų lokacija ir komunikacija apie savo privalumus, studijų programų išskirtinumą bei tarptautiškumą dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, lemiančiu abiturientų studijų pasirinkimą. Tačiau kiek šiuos universitetų skelbiamus privalumus galima tapatinti su studijų kokybe ir darbuotojų išsilavinimo vertinimu? Norint vertinti universitetų studijų kokybę ir pripažinimą, būtina pasitelkti ir standartizuotus universitetų vertinimo įrankius. 

Priimti sprendimus moksleiviams gali padėti universitetų pasaulio reitingai, kurie leidžia įvertinti universitetų mokslo ir studijų kokybę. Universitetų reitingavimą vykdo tarptautinės organizacijos, iš kurių žinomiausios – „Quacquarelli Symonds“ (QS), „Times Higher Education“ (THE), „Shanghai Ranking Consultancy“ ir kt. Jos skelbia pasaulio universitetų reitingus, kuriuose galima surasti ir Lietuvos universitetus. 

Universitetų reitingavimą vykdančios organizacijos naudoja skirtingas metodikas, tačiau panašius vertinimo kriterijus, kuriems suteikia skirtingą svorį. Norint geriau suprasti, kokie yra pagrindiniai pažangių pasaulio universitetų požymiai, būtina aptarti universitetų reitingavimo kriterijų panašumus.  

 Pagrindiniai universitetų reitingavimo kriterijai

1.    Universiteto studijų aplinka. Vertinamos universiteto akademinės bendruomenės darbo sąlygos ir motyvacija.

2.    Darbdavių atsiliepimai apie universiteto absolventus. Vertinamos universitetų absolventų įsidarbinimo galimybės, kurios labiausiai priklauso nuo studijų metu įgyjamų kompetencijų, ugdomo kūrybiškumo ir novatoriškos pasaulėžiūros. 

3.    Dėstytojų ir studentų santykis. Vertinamos studentų galimybės dalykiškai komunikuoti su dėstytojais ir dėstytojų skaičius vienam studentui. Reitingų viduryje esančiuose universitetuose vienam dėstytojui tenka apie 30 studentų, o pažangiausiuose šis rodiklis yra apie 15.

4.    Universiteto vardu skelbiamų mokslinių publikacijų citavimas. Mokslinių tyrimų rezultatai, skelbiami mokslinėse publikacijose, yra pagrindinė universiteto mokslinės veiklos sudedamoji dalis. Universiteto darbuotojų skelbiamų publikacijų kokybė matuojama jų citavimu kitose mokslinėse publikacijose. Pagrindines pasaulio citavimo duomenų bazės yra „Web of Science“ ir „Scopus“.

5.    Vietinių ir užsienio studentų santykis. Tarptautinis universitetų įvaizdis siejamas su gebėjimu prisitraukti dėstytojų ir studentų iš užsienio.

Kadangi skirtingos reitingavimo sistemos vertinamiems rodikliams suteikia skirtingus svorius, jose tie patys universitetai gali užimti skirtingas vietas. Dėl šios priežasties būtina neapsiriboti vienu reitingu, o universitetus vertinti kelių reitinguojamų duomenų pagrindu.

Universitetų reitingai neapsiriboja vietų paskirstymu – jais remiantis prognozuojamos universitetų ateities plėtros galimybes. Galima sakyti, kad reitingai atspindi universitetų kaupiamą mokslo, studijų ir infrastruktūros potencialą.

Reitingų pozicijos svarbios universitetų įvaizdžiui, padeda pritraukti pažangiausius studentus ir perspektyviausius dėstytojus, valstybės ir privataus kapitalo investicijas. Aukšti tarptautiniai reitingai atkreipia tarptautinių organizacijų dėmesį, kurios siekia save tapatinti su pažangiausiais universitetais. Absolventams, įgijusiems aukštas pozicijas tarptautiniuose reitinguose užimančio universiteto diplomą, užtikrinamos geresnės perspektyvos tarptautinėje darbo rinkoje.

Universiteto tarptautiškumas

Universiteto tarptautiškumas išlieka labai svarbus. Aukštosios mokyklos kuria jungtines studijų programas, kurios apjungia keletą (dažniausiai du ar tris) pasaulio universitetus. Tarptautinius studijų projektus pasirinkę studentai metus praleidžia vienos šalies universitete, kitąmet persikelia į kitą studijų vietą, o tai suteikia galimybę išsilavinimą ir diplomus įgyti keliuose skirtinguose universitetuose. Tokių pavyzdžių jau gausu ir Lietuvoje.

Lietuvos universitetai yra įsitraukę į pasaulinę studijų rinką ir siūlo studijų programas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentams. Studijoms tarptautiškumo suteikia Erasmus studentų bei dėstytojų mainų programos, galimybė studentams iki vienerių metų studijuoti kitų šalių universitetuose ir metus atlikti praktiką užsienio šalių organizacijose. Lietuvoje didžiausią Erasmus studentų mainų patirtį turi VILNIUS TECH universitetas. 

Universitetinių studijų integralumo svarba

Pasaulio politiniai, ekonominiai, technologiniai pokyčiai apsunkina profesinės karjeros prognozavimą ir planavimą. Pasirinkus studijas, garantuojančias geras perspektyvas darbo rinkoje esamu laiku, negali būti tikras, kad dabartinės tendencijos išliks net artimiausią penkmetį. Pasitaiko atvejų, kai studijos rengia profesijai, kurios jau nėra, arba kuri išnyks artimiausiu metu. Labai svarbu, kad studijas besirenkantys jaunuoliai atsižvelgtų ne tik į vietines, bet ir į tarptautines darbo rinkos ir technologijų plėtros tendencijas. 

Šiandieninėje globalioje pasaulio darbo rinkoje stebima jaunų specialistų nedarbingumo tendencija. Darbdaviai pageidauja įdarbinti patyrusius, kūrybingus, gebančius savarankiškai spręsti darbo problemas specialistus. Technologijų ir rinkų dinaminė kaita įpareigoja darbdavius kelti jaunų darbuotojų kvalifikaciją, o tai trukdo efektyviai darbdavio veiklai. Todėl pasaulio vedančiųjų verslo organizacijų darbuotojų gretose dominuoja 50-60 m. specialistai, gebantys savarankiškai mokytis visą gyvenimą.

Vertinant globalius pokyčius, galima teigti, kad technologijos keičiasi kas penkerius metus. Tai reiškia, kad visi darbo rinkos dalyviai kas penkerius metus turi keisti arba tobulinti turimas žinias ir įgūdžius. Ateityje šis terminas dar trumpės iki trijų metų. Į šias tendencijas privalo orientuotis visa švietimo sistema, o ypač – aukštasis mokslas. 

Siekdami pritapti prie globalių pokyčių, universitetai trumpina studijas ir kuria naujas plataus profilio studijų programas, vis labiau jas orientuoja į ateities technologijas: programavimą, WEB dizainą, 3D projektavimą, duomenų gavybą, procesų modeliavimą. Studijos jau dabar turėtų orientuotis ne tik į fundamentalių žinių perteikimą, bet ir į kūrybiškus sprendimus, vaizduotės ugdymą, asociatyvų mąstymą, intuicijos lavinimą, kurių pagrindą sudaro praktinių veiklų ir užduočių atlikimo patirtis. Darbo rinkos poreikiai formuoja naujus reikalavimus darbuotojų kompetencijoms. Darbuotojai su didele teorinių žinių apimtimi, bet maža praktine patirtimi netenka paklausos.

Pažangiausių universitetų studijos orientuojamos į savarankiško pažinimo ugdymą, nes vis paklausesni tampa specialistai, gebantys mokytis savarankiškai, atrasti reikiamą informaciją, ją analizuoti, valdyti, pritaikyti praktiniams uždaviniams spręsti ir priimti geriausią pasirinkimą tarp galimų alternatyvių variantų. Profesinėse veiklose tai neįmanoma be informacinių technologijų valdymo.

Studijuojamų disciplinų užduotys turėtų skatinti pritaikyti visą turimą studijų įdirbį: žinias, įgūdžius, patirtį ir analitinius gebėjimus. Projektinės veiklos, reikalaujančios plačių kompetencijų, savarankiškos informacijos paieškos ir rinkimo užduoties tikslui pasiekti, ugdo integralius gebėjimus. 

Pasirenkant studijų programą būtina vertinti dėstomų dalykų turinį, ypatingą dėmesį skiriant jų integralumui (sąsajoms su konkrečiomis ir realiomis profesinėmis veiklomis). Integralaus pobūdžio užduočių sprendimas skatina mokymosi visą gyvenimą įgūdžių formavimąsi ir paskatina studentus aktyviau įsitraukti į studijas.

Tekstą parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramogų industrijų katedros profesorius dr. Stanislav Dadelo.