Dr. I. Leščauskienė: „Kompiuteriniai žaidimai – galimybė mokytis iš klaidų“

Juk žaidžiant, tyrinėjant, kovojant ar mąstant, kaip įveikti žaidimo misijas, ugdomas ne tik žaidėjų kūrybingumas, greita reakcija, loginis bei kritinis mąstymas, bet ir problemų sprendimo įgūdžiai.

„Remiantis atliktų mokslinių tyrimų rezultatais, galima teigti, kad kompiuteriniai žaidimai yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet interaktyvus bei įtraukus įrankis, padedantis mokytis, gauti pripažinimą už pasiektus rezultatus. Žinoma, kaip ir bet kokį turinį, kompiuterinius žaidimus derėtų tinkamai atsirinkti. Tai turi būti daroma atsižvelgiant į žaidimo tikslą, pobūdį, amžiaus grupes, žaidime pateikiamų faktų teisingumą, galimybę stebėti asmeninį progresą“, – pabrėžia dr. I. Leščauskienė.

Kompiuterinių žaidimų industrija ir jos populiarumas

Kasdien atsirandantys nauji kompiuteriniai žaidimai, jų įvairovė ir vis didėjantis žaidėjų skaičius nepalieka abejonių, kad kompiuterinių žaidimų industrija – vienas sparčiausiai besivystančių pramogų sektorių. Remiantis 2023 m. duomenimis, pasaulinė žaidimų pramonė sudaro 159,3 mlrd. dolerių ir daugiau nei dvigubai viršija filmų bei muzikos industrijų vertę. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos  (LŽKA) teigimu, Lietuvoje ši industrija sugeneruoja apie 250 mln. Eur per metus.

VILNIUS TECH docentės teigimu, svarbu suprasti, jog kompiuterinių žaidimų ekosistema – labai plati. Ją sudaro ne tik kompiuteriniai žaidimai, jų kūrėjai bei žaidėjai, bet ir kompiuterinė įranga, naujausios technologijos, žaidimų pardavėjai ir platintojai. Šioje ekosistemoje yra ir netikėtų dalyvių – virtualios žaidėjų bendruomenės, mokytojai ir dėstytojai, žaidimų naujienų kūrėjai, e-sporto žaidėjai, žaidimus komentuojantys ir jų eigą transliuojantys vlogeriai, žaidimams populiarinti skirtų renginių dalyviai.

„Tikiu, kad ne vienam kyla klausimas – kur slypi kompiuterinių žaidimų paslaptis? Atsakymą galima rasti pačioje žaidimo sampratoje ir, žinoma, žmonių psichologijoje. Žmonės visais laikais ieškojo galimybių patirti tai, kas angliškai vadinama fun. Lietuvių kalboje ši sąvoka dažniausiai verčiama kaip smagumas, tačiau aš linkusi ją versti kaip pasitenkinimas. O pasitenkinimą žmonėms sukelia skirtingi dalykai. Vieniems žaidimai – tai galimybė pabėgti nuo kasdienybės, persikelti į virtualius pasaulius, pasinerti į nuotykių ir atradimų sūkurį. Kitiems šį jausmą sukelia įtampa, iššūkiai ar adrenalino antplūdis įveikus sudėtingą misiją. Tretiems žaidimai – bendravimo platforma, leidžianti  susirasti naujų pažinčių, dalintis žiniomis, patirtimi, planuoti pergalės strategijas. Ir, žinoma, konkurencija, apdovanojimų siekimas ar galimybė kilti lygių sistemoje – neatsiejama bet kurio žaidimo dalis“, – dėmesį atkreipia ekspertė.

VILNIUS TECH indėlis puoselėjant kompiuterinių žaidimų kultūrą

Universitetai, siūlantys į žaidimų kūrimą orientuotas studijų programas, turi didelę įtaką žaidimų industrijai pirmiausiai dėl to, jog tai – naujų talentų šaltinis. Žaidimų kūrimui reikalingos kūrybingos asmenybės, gebančios derinti meną ir technologijas, t.y. mokančios projektuoti įdomius ir įtraukiančius žaidimų pasaulius, kurti ir taikyti žaidimui reikalingus garso ir vaizdo išteklius, gebančios programuoti žaidimo ir jo personažų dirbtinį intelektą (DI), galinčios užtikrinti, jog visi žaidimo komponentai būtų tinkamai sujungti į vieną sklandžiai veikiančią sudėtingą sistemą.

VILNIUS TECH „Multimedija ir kompiuterinis dizainas“ studijų programoje, šalia kitų informatikos specialistams būtinų studijų modulių, daugėja į žaidimų kūrimą orientuotų dalykų. Grafinių sistemų katedros docentė I. Leščauskienė džiaugiasi, jog ženkliai daugėja ir studentų, kurie savo ateitį sieja būtent su šia industrija.

„Šiais laikais, kai technologijos taip stipriai  pažengusios, turėdami žinių, gebėjimų ir paskatinimo veikti, studentai gali įgyvendinti pačias kūrybiškiausias idėjas. Tačiau tam, kad žodis virstų kūnu, reikia vidinių pastangų, o pirmiausiai – vidinės motyvacijos ir vedlio, parodančio aiškų, efektyvų ir įdomų kelią tikslo link. Mano nuomone, tuo vedliu ir turėtų tapti dėstytojas. Deja, nėra vieno kelio, kaip tapti žaidimų kūrėju. Nėra ir vieno algoritmo, kuris parodytų, kaip sukurti sėkmingą, pelną nešantį kompiuterinį žaidimą. Žinios, domėjimasis, patirtis ir rinkos išmanymas bei tinkamai suburta komanda gali padėti tai padaryti, tačiau, net ir to gali būti negana“, – pasakoja Grafinių sistemų katedros docentė.

Ji taip pat pabrėžia, kad papildomai prireiks geros marketingo strategijos, leidėjų, pažinčių ir, žinoma, sėkmės. Tokiame kontekste studentų, dėstytojų ir žaidimų industrijos bendradarbiavimas yra tiesiog būtinas. Pavyzdžiui, studijų metu dėstytojai gali pastebėti talentus, paskatinti juos dalyvauti žaidimų kūrėjų susitikimuose, kituose specializuotuose renginiuose. Industrija tokių žmonių nuolat ieško, siūlo praktikos vietas ar nuolatinį darbą.

Dėstydama kompiuterinių žaidimų dizaino kursą dr. I. Leščauskienė suprato, jog studentams trūksta informacijos apie Lietuvos žaidimų industriją ir joje veikiančias įmones. Daugelis nustemba sužinoję, jog tokios žaidimų kūrimo kompanijos, kaip „NordCurrent“, „Estoty“, „TutoTOONS“, „Pepi Play“, „Tag of Joy“, „SneakyBox“ ar „Wargaming“ yra Lietuvoje įsikūrusios žaidimų kompanijos.

VILNIUS TECH studentų žinomumas – pasaulinio masto

Pasak I. Leščauskienės, kiekvienas kompiuterinis žaidimas – tai interaktyvus kūrinys, suteikiantis žaidėjui unikalią patirtį. Tai ne tik programinio kodo valdoma pramoga, bet ir meninė erdvė, kurioje susijungia garsas, vaizdas, animacija, personažai, istorijos ir net psichologija. Nors techniniai įgūdžiai, kuriant kompiuterinius žaidimus – būtini, holistinis požiūris, žaidėjų elgesio tyrimai ir naratyvo integravimas gali padėti žaidimams išsiskirti konkurencinėje aplinkoje.

„Mano nuomone, gebėjimas suprasti žaidėjų skirtumus, identifikuoti jų elgesio priežastis ir į tai reaguoti – neatsiejama paveikaus, įsimintino žaidimo dalis. Tinkamai apgalvota žaidimo mechanikų ir naratyvo integracija suteikia žaidimams papildomo gylio. Būtent gebėjimas kurti naratyvą turinčius žaidimus – mūsų studentų ir absolventų stiprioji savybė. Tam, kad tai būtų įmanoma, reikėjo atrasti, o gal net ir sukurti naują žaidimų dizainerių ugdymo metodiką, pagrįstą jau egzistuojančių žaidimų dekonstrukcija ir naujų sprendimų konstrukcija. Praėjo kone 6–7 m., kol ši metodika buvo tinkamai ištestuota, tačiau dabar matome, jog ji duoda teigiamus rezultatus“, – pažymi Grafinių sistemų katedros docentė.

VILNIUS TECH ekspertę labiausiai džiugina tai, jog universiteto alumnai jau žinomi ir pasauliniu mastu. Dar 2016 m. Egidijus Bachur išleido „Scrap Garden“ – naratyvą turintį galvosūkių tipo žaidimą, pelniusį LŽKA apdovanojimą už geriausią meninį stilių.

E. Bachur taip pat –  žaidimų kūrimo studijos „Tiny Magicians“ įkūrėjas, šiuo metu kuriantis naują 3D žaidimą „Watch your ride“.  

Kitas VILNIUS TECH alumnas Martynas Cibulis vos prieš porą metų baigė „Multimedijos ir kompiuterinio dizaino“ studijas, o šiuo metu jau yra įkūręs savo žaidimų kūrimo kompaniją „Jollybits Games“. Dar šiais metais jo studijų metu pradėtas kurti žaidimas „Ready, Steady, Ship!“ bus išleistas ir pasauliniu mastu.

Atrasti dar daugiau savo srities profesionalų padės ir VILNIUS TECH bei LŽKA bendradarbiavimas, kurio pagrindinis tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, organizuoti bendrus mokslinius tyrimus, dalyvauti bendruose projektuose ir kitose veiklose.

„Nuo pat LŽKA įsteigimo pradžios prieš dešimtmetį, siekiame kuo sklandžiau įtraukti universitetus ir kolegijas į mūsų veiklas bei padėti užmegzti ryšius su žaidimų industrijos kompanijomis. Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH yra vienas ryškiausių šios veiklos pavyzdžių, kartu pritraukiant moksleivius ir studentus į žaidimų kūrybai skirtus renginius. Ateityje tikimės dar glaudesnio bendradarbiavimo ir integracijos tarp su žaidimų kūryba susijusių studijų ir industrijos“, – pažymi LŽKA direktorius Gediminas Tarasevičius.

Tekstą parengė Neda Černiauskaitė