„Blogas tas vadas, kurį žmonės smerkia. Geras tas, kurį žmonės šlovina. Bet Didysis Vadas yra tas, kuriam esant žmonės sako: Mes tai padarėme patys.“ Mintis, kuri priskiriama kinų filosofui Lao Czy, gyvenusiam prieš beveik 2,5 tūkstančių metų, yra labai progresyvi naujų lyderystės formų kontekste. Pasidalytoji lyderystė leidžia tvariai įgyvendinti organizacijų strateginius ketinimus, kai lyderystės iniciatyvą perima stipriausias kompetencijas turintys darbuotojai. Emocinė ir rezonansinė lyderystė padeda empatiškai reaguoti į jautriausias situacijas darbuotojų psichinei sveikatai. Verslioji ir autentiškoji lyderystė suteikia drąsos ir ryžto, imantis inovatyvių veiklų, atveriančių naujus strateginius horizontus.
Organizacinės lyderystės kompetencijos – tai reikalingų lyderystės įrankių paletė, kai skirtingoms užduotims spręsti ir įvairioms situacijoms valdyti lyderiai gali pasirinkti ir pritaikyti optimaliai tinkamus įgūdžius. Ar nauji šiuolaikiniai lyderiai yra įgiję tinkamų lyderystės kompetencijų? Kokių lyderių trūksta įmonėms? Naujų laikų organizacijose persipina technologinė ir socialinė veikla. Todėl šiuolaikinė lyderystė reikalauja visapusiškų kognityvinio, emocinio ir socialinio intelekto kompetencijų, kurioms reikštis atsiveria naujos galimybės.
Kognityvinio intelekto kompetencijoms būdingas sisteminis mąstymas, struktūrų atpažinimas, gebėjimas diagnozuoti problemas, efektyviai mokytis iš patirties, įgyvendinti priimamus sprendimus.
Emocinio intelekto kompetencijoms būdingas emocinis savęs supratimas, savo stipriųjų ir silpnųjų savybių žinojimas, optimizmas, iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi, gebėjimas siekti tikslų. Empatiją ir gebėjimą įsijausti į kitą asmenį, jo emocinę būklę, ir savo emocinių reakcijų valdymą taip pat galima priskirti prie emocinio intelekto kompetencijų.
Socialinio intelekto kompetencijos, tokios kaip socialinis sąmoningumas ir tarpusavio santykių vadyba, bendradarbiavimas, konfliktų ir pokyčių valdymas, lemia efektyvią socialinę komunikaciją organizacijoje, pasitikėjimą bei sanglaudą.
Lyderystė organizacijų skaitmeninės transformacijos sąlygomis
Intensyvi skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra skatina naujų organizacinės lyderystės kompetencijų raišką. Paradoksalu tai, kad sąveikoje su dirbtiniu intelektu, žmogus gauna naujas galimybes ir sąlygas treniruoti kritinį mąstymą ir žmogiškąjį sumanumą. Skaitmeninio intelekto kompetencijos turėtų vystytis kaip naujosios organizacinės lyderystės gebėjimas, skatinantis skaitmeninę etiką.
Nors visi žino, kas yra lyderystė, tačiau tik nedaugelis gali aiškiai pasakyti, ką ji reiškia. Klausimas, atspindintis naujas tendencijas požiūrių į lyderystę raidoje, galėtų būti toks: ką reiškia lyderystė organizacijų skaitmeninės transformacijos sąlygomis, kai lyderystės sprendimams pasitelkiama duomenų analitika ir dirbtinio intelekto technologijos?
Kadangi lyderių gebėjimas priimti efektyvius ir išmintingus sprendimus, reaguojant į dinamiškai besikeičiančias aplinkybes, yra vienas svarbiausių organizacijos adaptyvumo komponentų, dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas lyderystėje tampa esminiu ir apima daug platesnes sritis.
Esminis žingsnis, siekiant ugdyti būsimus lyderius – sukurti darnų lyderystės apibrėžimą ir išlaikyti tvirtą lyderystės dėmesį. Dėmesingumu grįsta lyderystė stiprina organizacijų tvarumą. Dėmesingas lyderystės kompetencijų įsisąmoninimas turi įtakos lyderystės sau (angl. self-leadership) ugdymui ir įgalina keisti organizacinės lyderystės kultūrą.
Tekstą parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros lektorė dr. Liudmila Lobanova
