Šarūnas – ne pirmas, ir ne paskutinis žmogus, nusivylęs Lietuvos studijų sistema: „Šiuo metu Lietuvoje nematau savo ateities, nes pabaigus studijas rasti darbą pagal specialybę yra išties sunki užduotis“, – tikino Šarūnas.

Popierizmas – nebrangus

„Užsienyje, konkrečiau Danijoje, bakalauro studijos trunka 3 metus, kol Lietuvoje jos trunka metais ilgiau. Taigi, aš galiu sutaupyti vienerius metus, per kuriuos galėsiu įpusėti magistro studijas arba jau pradėti karjerą“, – sako vaikinas.

Daug kam gali pasirodyti, kad jau vien reikiamų dokumentų užpildymas, norint stoti į užsienio universitetą, trunka amžinybę ir gerokai patuština piniginę...

Bet Šarūnas gali nuraminti: „Stojimo procesas, reikiamų dokumentų tvarkymas ir visa kita nebuvo didelė problema ir kainavo išties nedaug, apie 100 – 150 Lt. Kai tik kildavo klausimai, kokių dokumentų reikia, kaip juos pildyti, kur siųsti, iškart skambindavau organizacijai „KasTu“ ir viskas būdavo aiškiai ir trumpai nupasakota. Taigi, problemų dėl to nekilo. Nors patarčiau pr

Pasirinkimą lėmė draugų rekomendacijos

O kodėl būtent Danija? Šarūnas pripažįsta, kad tokiam apsisprendimui didžiausią įtaką padarė draugai, kurie ten studijuoja nuo 2008 metų ir yra viskuo patenkinti.

Vaikinui jie papasakojo: „Danijoje viskas brangu, dideli mokesčiai. Pragyvenimas, per daug neišlaidaujant, kainuoja apie 700 Lt per mėnesį be būsto. O už butą vaikinas moka 1 400 Lt. Tačiau gyvenant dviese tai tampa ne problema. Emigrantui studentui susirasti darbą yra gana sunku, tačiau įmanoma.

Studentai dažniausiai dirba valymo ir tvarkymo srityse. Tai nėra lengva, nes studijos išvargina...Gerai, kad pats universitetas ne tik leidžia dirbti, bet ir padeda ieškotis darbo.

Tie patys draugai nuramino, kad yra parduotuvių (Aldi, Neto, Rema10000), kuriose galima pigiai apsirūpinti maistu. Taip pat Šarūną suviliojo galimybė nemokamai naudotis universiteto treniruoklių sale ir kalbos, kad danai – itin draugiški žmonės.

Pirmieji džiaugsmai, pirmieji rūpesčiai

Prisimenat tą jaudulį, kuris užvaldo rugsėjo 1-ąją, kai atsiduri minioje nepažįstamų žmonių?

„Jausmas geras, – sako Šarūnas. – Viskas įdomu, viskas nauja ir nepatirta. Tačiau, kai prasidėjo įžanginė paskaita, truputėlį išsigandau dėl savo anglų kalbos žinių, bet su laiku jau jaučiuosi tvirčiau“.

Pirmosiomis dienomis universitete nepasiklydo, nes yra žmonės, atsakingi už naujokus, ir jie padeda visais klausimais. Kiek kebliau buvo su apgyvendinimu, nes vaikino draugai pavėlavo pristatyti prašymą dėl buto. Todėl tik atvykęs jis prisiglaudė pas pažįstamus. Laimei, pavyko vieną studentą įkalbėti persikraustyti arčiau miesto centro ir Šarūnui atiteko universitetui priklausantis butas.  

Mokslo šaknys karčios. O gal ne?

Pirmas dvi savaites buvo įžanginės paskaitos, kurių metu pasakojo apie universitetą, Daniją ir vietinius žmones. Vėliau prasidėjo „tikros“ paskaitos. Jų kiekis priklauso nuo pasirinktos programos.

Šarūnui, kuris studijuoja tarptautinę vadybą ir ekonomiką, jų nėra daug, po 1 – 3 per dieną, su pertraukom. Namuose 2 valandų mokslams skirti visiškai pakanka, todėl galima sakyti, kad krūvis tikrai nėra didelis.

„Iš pradžių anglų kalba buvo rimtas barjeras, ne viską suprasdavau per paskaitas. Tačiau po 2 – 3 savaičių persilaužiau ir problemų dėl kalbos nebekyla. Paskaitos yra labai įdomios, daugiau praktinės. Daugumos paskaitų metu naudojamos skaidrės bei dėstytojo brėžiniai ant lentos. Teorija iškart siejama su konkrečiais pavyzdžiais. Tikiuosi, kad universitete įgytos žinios vėliau man padės daug uždirbti“, – viliasi vaikinas.

Audringas laisvalaikis

Kiekvienam studentui gerai žinoma, kad visos linksmybės prasideda po paskaitų. Tad ką veikia Danijoje besimokantis Šarūnas laisvalaikiu?

„Na, iš paskaitų grįžtu po pietų, pavalgau, einu pasportuot, tada pasimokau ir einu į lauką ar pas ką nors į svečius. Vakarėliai čia vyksta kas savaitę, studentų draugija „C3“ nuolat organizuoja renginius ir įvairaus pobūdžio veiklas. Nuobodžiauti netenka.

Savaitgaliai mūsų kvartale yra labai audringi, kiekvienas būna linksmas ir pilnas nuotykių, nes lietuviai, kurių universitete yra apie 50, nemėgsta nuobodžiauti. Kartą žaidimą pralaimėjęs vaikinas turėjo apibėgti aplink namą nuogas. Ir...bėgo.“

 

Monika Kauliūtė

 

facebook_logoKur stoti