Namų darbų gali būti ir per daug 

Remiantis tradiciniu ugdymo modeliu, naujus dalykus mokiniai mokosi klasėje, o namuose praktikuojasi, tas žinias įtvirtina. Ir nors šis ugdymo modelis per daugelį dešimtmečių tiek kitose šalyse, tiek ir Lietuvoje įsitvirtino, panašu, kad dėl sudėtingų programų šių dienų mokiniams užduodama daugiau namų darbų nei anksčiau. Taigi, natūraliai didėja streso lygis, namų darbams prireikia daugiau laiko, nukenčia gimnazistų laisvalaikis ir poilsis. 

Ir nors teoriškai užduoti daug namų darbų pedagogams gali atrodyti geras sprendimas, nes tai leidžia mokiniams geriau „suvirškinti“ ar pasikartoti visą mokykloje išmoktą medžiagą, patobulinti įgūdžius, akademiniame pasaulyje po truputį įsitvirtina įsitikinimas, kad namų darbų gali būti ir per daug. Iš tiesų galima pasiekti tokį lygį, kai namų darbai tampa nebenaudingi ir pradeda neigiamai veikti mokinių asmeninę bei akademinę gerovę.  

Kuo vyresnis mokinys, tuo daugiau užduočių 

Nustatyta, kad kuo aukštesnėje klasėje mokinys mokosi, tuo daugiau namų darbų jam skiriama, taip pat pailgėja ir prie namų darbų praleidžiamas laikas.  

Natūralu, kad gimnazijoje besimokantys baigiamųjų klasių mokiniai namų darbams kasdien skiria bent apie 2 val. ir daugiau laiko. Įtaką tam daro ir padidėjęs pamokų, mokomųjų dalykų skaičius, galiausiai, net ir mokinio socialinis gyvenimas, poreikis po truputį ruoštis baigiamiesiems egzaminams. 

Nors nėra atlikta tikslių tyrimų, kuriuose įvardyta, kiek namų darbų jau yra per daug, tačiau nemažai tyrėjų mano, kad persimokymas taip pat daro neigiamą įtaką mokiniams. 

Stanfordo universiteto mokslininkai mano, namų darbai išties naudingi ir nevarginantys bus tik tuo atveju, jei mokinys juos spės įveikti per maždaug 2 val. Geriausia, jei visas užduotis pavyktų įveikti per 1,5 val., bet, žinoma, siekiant aukščiausių įvertinimų iš egzaminų, tai gali atrodyti utopija. 

Turėkite omenyje, kad per daug laiko prie vadovėlių praleidžiantys mokiniai patiria daugiau streso, pablogėja jų emocinė ir fizinė sveikata, mažiau laiko lieka bendravimui ir užklasinėms veikloms, kurios tobulai leidžia atsipūsti nuo mokslų.

Kaip sėkmingiau atlikti namų darbus ir mokytis namuose? 

Labai svarbu susikurti mokymuisi tinkamą aplinką. Erdvė, kurioje mokomasi, neturėtų blaškyti: čia neturi veikti televizorius, radijas, zuiti kiti šeimos nariai ar gyvūnai. Taigi, tyli, rami aplinka padės namų darbus atlikti ir efektyviau, ir operatyviau, nereikės reaguoti į trikdžius. 

Susidarykite mokymosi planą. Į jį reikėtų įtraukti ir kasdienius namų darbus, ir ilgalaikes užduotis (projektus), kuriuos reikia atlikti dalimis per ilgesnį laiką. Jei kažkurią dieną užduota mažiau namų darbų, daugiau laiko skirkite projektams bei medžiagos pasikartojimui. 

Susiplanuokite, kada namų darbus pradėsite. Jei kelias dienas per savaitę turite treniruotes, tomis dienomis numatykite, kad namų darbus atliksite iki 20 val. vakaro, o dienomis, kai po pamokų iškart grįžtate namo – iki 18 val. Laiko planavimas šiuo atveju naudingas, nes neteks naktinėti, namų darbus mažiau atidėliosite (aišku, jei tik užteks valios juos pradėti laiku). 

Paskatinti greičiau ir efektyviau atlikti namų darbus gali ir pačių susikurta motyvacinė sistema. Pavyzdžiui, „kai išspręsiu matematikos uždavinius, suvalgysiu šokolado ir išgersiu puodelį kakavos arba pažiūrėsiu mėgstamo serialo seriją“. 

Pagalbos galima kreiptis į mokytojus. Mokytojai yra geriausiai susipažinę su namų darbų pobūdžiu, turiniu, tad su jais konsultuojantis, užduotis įveikti galima ir greičiau, ir tiksliau. 

Išeitis - ir patyręs, kompetentingas korepetitorius. Galiausiai, jei mokiniui sunkiai sekasi susidoroti su dideliu namų darbų krūviu, jis turi svarbaus dalyko spragų, tėvai gali apsvarstyti galimybę pasamdyti to dalyko mokytoją / korepetitorių. Tikėtina, tai padės išjudinti ledus.

___________________________________________________________________________________________Informaciją parengė Rūta Anusevičienė