Pasirinkusieji interpretaciją gali pakliūti į bėdą
Pirmiausia mokytoja primena, kad egzamine bus dvi skirtingo tipo užduotys: teksto interpretacija ir probleminio klausimo svarstymas grožinio kūrinio pagrindu. Jas abi sieja DUOTO teksto analizė, o skiria tai, kad svarstant probleminį klausimą iš to privalomo teksto reikia tik situacijos ir veikėjų požiūrio (nereikia žanro, literatūrinės krypties, raiškos, autoriaus konteksto ir pan.), o visa kita yra kaip tas senasis gerasis samprotavimo rašinys, kurį rašyti mokiniai jau seniai mokėsi.
„Manau, tai ir yra atsakymas į klausimą, kurio tipo užduotį saugiau ir paprasčiau parašyti – interpretacijos mokiniai mokėsi (jei apskritai mokėsi) geriausiu atveju metus ar pusantrų, samprotavimas buvo jau nuo jaunesnių klasių“, – teigia R. Dilienė.
Išmokti interpretuoti NEŽINOMĄ kūrinį galima tik daug praktikuojantis keletą metų, tam reikia rimtos dalykinės literatūros ir daugybės pavyzdžių analizės: „Viso to dabar nėra. Nėra net elementaraus atsakymo – kokios interpretacijos turime mokytis? Juk yra bent jau 3 teksto teorijos (egzegetinė, imanentinė ir kontekstinė), o kur dar bent jau 3 skaitymo teorijos“, – teigia pedagogė, o, pasak jos, painioti skirtingas interpretacijos mokyklas – tai tas pats, kas maišyti sapnus su majonezu...
Pasidomėkite vertinimo kriterijais ir paskaitykite 100-ukus gavusių mokinių darbus
Savo mokiniams mokytoja R. Dilienė nuolat mini, kad egzaminas – kaip žaidimas: gerai išsistudijavę reikalavimus ir laikydamiesi taisyklių, galite pretenduoti į aukštą įvertinimą.
Nacionalinės švietimo agentūros atstovai, pasak mokytojos, dažnai kalba apie išlaikymo ribą, tačiau ne visų mokinių tikslas – vien tik išlaikyti šį egzaminą: daug kas nori gauti tą išsvajotąjį 100-uką.
Taigi, labai svarbios vertinimo instrukcijos – už ką vertintojai duoda taškų, kaip visa tai veikia? Ką turi parašyti, kad surinktum kuo daugiau taškų?
Interpretacijos rašinių pavyzdžių yra labai mažai, o samprotavimo pavyzdžių gausu kad ir NŠA svetainėje (žiūrėkite ankstesnių metų šimtukininkų darbus). Juos verta skaityti ir siekiant išsiaiškinti, kokios mąstymo kategorijos, analogijos išskiriamos, kaip apskritai rašo geriausiai įvertintų darbų autoriai.
Norintiems gauti aukščiausius balus svarbūs kontekstai
Abiturientai, rašantys probleminio klausimo svarstymą grožinio kūrinio pagrindu, lietuvių kalbos ir literatūros egzamine turi pademonstruoti ne literatūros, bet labiau bendrąjį išsilavinimą – psichologijos, sociologijos, istorijos, filosofijos, mitologijos, religijos, bendrakultūres žinias: „Juk probleminis klausimas, kurį teks svarstyti per egzaminą, yra ne iš literatūros, o iš gyvenimo, literatūra viso labo gali pateikti tik situacijų, kurios gali būti ir realiame gyvenime (nes juk aštuoniolikmečio gyvenimiška patirtis dar labai menka), pavyzdžius“, – teigia R. Dilienė.
Tema turi būti atskleista keliais aspektais: aukštesniems balams gauti tai privaloma. „Visuomet bus psichologinis ir socialinis aspektai. Įsivaizduokite, kad esate psichologai: ką jūs atsakytumėte į šį klausimą? Reikėtų būti pasidomėjus psichologija“, – pataria mokytoja. Tiesa, ji primena, kad rašytojo kontekstas (pavyzdžiui, mokiniai mokosi, stengiasi „iškalti“ gausybę biografinių detalių) dažnai nebeaktualus, nevaidina jokio vaidmens: juk probleminis klausimas yra apie gyvenimą, o ne apie literatūrą.
Taigi, kokiais kontekstais patariama remtis rašant rašinį?
- Gyvenimiškas aspektas: negalime kažko teigti vien todėl, kad tai teigė kažkoks veikėjas. Turime parodyti, kaip šis mūsų atradimas iš tikrųjų veikia realiai. Šiuo atveju jau galima remtis rašytojų ar žymių mokslininkų biografijomis, pasidomėti kitais menais (pavyzdžiui, performansais, priartėjančiais prie socialinių eksperimentų, kaip M. Abramovič).
- Psichologinis aspektas / kontekstas, teorijos. „Mokomės Z. Froido ir K. G. Jungo psichoanalizės sąvokų, ką jos reiškia, kaip nagrinėti veikėjus, atpažinti, ką reiškia, pavyzdžiui, Kaukė / Persona, kas yra asmenybės Šešėlis. Teorijos pritaikymas kūriniui priskiriamas aukščiausio mąstymo lygio kategorijai, tad galima tikėtis maksimalių taškų“, – sako pedagogė.
- Sociologinis aspektas / kontekstas. Galite pasistudijuoti ir paprasčiausią A. H. Maslow poreikių piramidę. Iš sociologijos dar verta pastudijuoti ir F. Zimbardo teoriją, kaip geri žmonės tampa monstrais arba herojais (7 žingsnius į blogį) ar pasidomėti Stanfordo kalėjimo eksperimentu (apie kurį yra sukurtas ir filmas).
- Filosofinis aspektas / kontekstas. Mokytojos patarimas – atsirinkti įdomiausius, lengviausiai pritaikomus filosofus. Vaikai mėgsta F. Nyčę, skaito jo „Apie tris virsmus“ iš veikalo „Štai taip Zaratustra kalbėjo“. Ten rašoma apie tris svarbiausius žmogaus brandos etapus. Taip pat mokiniams patinka A. Kamiu kūryba. Labai taiklūs ir L. Donskio straipsniai: juk juose samprotaujama remiantis literatūra. Jei pavyktų rasti, skaitykite L. Donskio pilietinio ugdymo vadovėlį. Dar viena alternatyva – J. Baranovos filosofijos vadovėliai 11–12 klasei. Ten irgi yra teminis principas – tai, ką mokiniai rašys per VBE. J. Baranovos vadovėliuose pirmiausia pateiktas kūrinys, tada klausimai – tai tiesiog visas samprotavimo temų arsenalas. Labai vertingos ir Y. N. Harari knygos. „Drąsiai skolinkitės šių autorių mintis savo rašiniams: jie atrodys intelektualūs, argumentai svarūs, įrodymai – įtikinami“, – pataria mokytoja.
- Religinis aspektas / kontekstas. Nagrinėjant bet kokį tekstą galima rasti sąsajų su Biblija.
Egzamino metu – svarbiausia nepulti pradėti rašyti
Gavę ir išsirinkę užduotį, stačia galva nepulkite rašyti: laiko tikrai užteks.
Pirmiausia – raktiniai žodžiai. Kokie jie, kokias sąsajas kelia? Būtinai pasiimkite žodyną ir paieškokite sąvokų, pasitikrinkite, ar tikrai taip supratote užduotį, paieškokite giminiškų žodžių su ta pačia šaknimi. Neskubėkite!
Kai jau turime raktinius žodžius, pradedame nagrinėti duotąjį tekstą: „Žiūrime, kas iš tų raktinių žodžių, aspektų yra pateiktoje teksto ištraukoje. Būtų gerai, kad rastumėte bent porą aspektų, bent du skirtingus veikėjus ar požiūrius, kuriais galima pasiremti. Jeigu nagrinėsite eilėraštį, nepamirškite, kad yra ir kalbėtojas-veikėjas, jo požiūris“, – pataria mokytoja.
Kaip pasiremti kūriniu, ką iš tos ištraukos paimti?
· Situacija. Svarbiausia – kūrinio situacija: kas atsitiko?
· Veikėjai. Susirasti veikėjus, kokie jie, kaip jie susiję su tema? Jie – žmonių analogai. Įvertiname, kiek veikėjų yra. Kiekvienas veikėjas atlieka tam tikrą vaidmenį, turi kažkokią prasmę.
· Detalės. Kūrinyje minimos detalės taip pat yra reikšmingos, svarbios.
Kelios dažnos klaidos, dėl kurių galite netekti taškų
„Iš programinio autoriaus kas atsitinka? Jei mokinys perskaitęs visą kūrinį, kyla didelė pagunda kalbėti apie visą kūrinį, pavyzdžiui, visą romaną – tai yra klaida, turime panaudoti rašinyje tik tą teksto atkarpą“, – įspėja R. Dilienė.
Pasak mokytojos R. Dilienės, reikia apsimesti, kad nežinai atsakymo, ir visame rašinyje tarsi jo ieškoti, pademonstruoti, kaip tu svarstai, sveri, lygini, abejoji, randi argumentus už ir prieš. Tai yra mąstymo kategorijos – kuo jos sudėtingesnės, tuo geriau vertinamos. Skirkite šitą egzaminą nuo, pavyzdžiui, istorijos ar geografijos egzamino, kur yra tik vienas teisingas atsakymas (pavyzdžiui, Žalgirio mūšio data).
„Mano patarimas (kiti mokytojai kaip tik reikalauja priešingai): įžangoje geriau neparašykite atsakymo, nes tada neturėsite apie ką samprotauti. Jeigu įžangoje jau parašei atsakymą, vadinasi, beliks geriausiu atveju tik iliustruoti pavyzdžiais. Tačiau iliustravimas, kaip mąstymo kategorija, yra prie žemiausių balų“, – primena mokytoja R. Dilienė.
Lietuvių kalbos rašinyje geriau nieko neteigti kategoriškai – saugiau rašyti „kai kurie“, „dauguma“, „yra žmonių“, „kai kas teigia“ ir pan., tada nebus įmanoma paneigti jūsų požiūrio, sakyti, kad jis neteisingas.
Mokytoja atkreipia dėmesį ir į rašybos, stiliaus, kalbos kultūros bei kitas klaidas: „Mokiniai turi patikrintus savo ankstesnius rašinius, kitus darbus, tad būtų gerai peržvelgti klaidas, pasimokyti ir jų nebekartoti.“
Vis dar nemokantiems ar primiršusiems labai svarbu gebėti tinkamai cituoti: įsiminkite 1–2 citavimo modelius, ir to visiškai užteks.
Beje, R. Dilienė su Nijole Bartašiūniene yra parengusios metodinę priemonę „Analizė ir interpretacija. Problemos svarstymas“. Joje taip pat galite rasti daugiau naudingos informacijos, padėsiančios pasiruošti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinam brandos egzaminui.
O jei prieš egzaminą nepagailėsite laiko ir kažką pasiskaitysite tikslingai, viskas bus gerai.
___________________________________________________________________________________________
Straipsnio autorė - Rūta Anusevičienė
