- Tarp kai kurių egzaminų buvo nedidelės pertraukos, tad kaip pasirinkdavote, kuriam egzaminui kurią dieną ruošitės? Gal turėjote susidėliojusi mokymosi tvarkaraštį?

- Iš tiesų likus porai savaičių ar maždaug 10 dienų iki egzaminų pakankamai detaliai susidėliojau planą, kuriems 5 egzaminams kada ir kiek skirsiu laiko, nes norėjosi pasikartoti visą mokėtą medžiagą. 

Tai, kiek laiko skirsiu kuriam egzaminui, nulėmė toks tarsi savęs įsivertinimas: kas man sekasi geriau, kurio dalyko informaciją man sunkiausia įsisavinti, kas užima daugiausiai laiko ir panašiai. Pagal tai ir dėliojausi savo mokymosi grafiką. 

Taip pat labai padėjo tai, kad po lietuvių, anglų ir matematikos egzaminų tik po maždaug savaitės turėjo vykti fizikos ir galiausiai geografijos egzaminai, todėl buvau susiplanavusi tiems dviem paskutiniams rimtai pradėti ruoštis jau tik po trečio egzamino. 

Taigi, daug įtakos turėjo ir pats egzaminų išdėstymas, kuris, bent man taip atrodo, buvo man pačiai labai palankus.

- Kuriems egzaminams prireikė tikrai nuoširdžiai ruoštis, o į kuriuos ėjote labiau atsipalaidavusi?

- Iš viso būtent tokia tvarka laikiau 5 egzaminus: lietuvių, anglų, matematikos, fizikos ir geografijos. 

Žinojau, kad man gan sunkiai sekasi įsiminti reikiamus lietuvių autorius, jų biografijas ir t. t. ir tam reikia nemažai laiko, todėl tas 10 dienų prieš pirmąjį (lietuvių kalbos ir literatūros) egzaminą ir paskyriau autorių pasikartojimui. 

Kadangi anglų k. nelabai ką jau ir išmoksi likus kelioms dienoms iki egzamino, todėl viskas, ką padariau – pasikartojau rašto darbų struktūras bei pasprendžiau kelis buvusius egzaminus. 

Matematika man visuomet sekėsi gerai, todėl kažkaip didžioji dalis informacijos jau buvo galvoje ir žinojau, kad planuoju ruoštis šiam egzaminui ne per daugiausiai, tiesiog paspręsiu buvusius egzaminus, gal šiek tiek pakartosiu sudėtingesnę teoriją. 

Fizikos ir geografijos egzaminams norėjosi tiesiog pasikartoti svarbiausią informaciją, kurią kažkada žinojau ar turėjau žinoti, tai kažkaip per daug neapkraudama savęs tą ir padariau.

- O po kiek maždaug valandų kasdien mokydavotės? Gal kokius metodus taikėte, kad nepervargtumėte ir neperdegtumėte? 

- Būtent egzaminų pasiruošimo metu tikrai stengiausi įdėti daug darbo, nes tikėjau, kad tikrai nemažai duoda pakartojimas prieš pat egzaminą, kadangi mano trumpalaikė atmintis veikia žymiai geriau negu ilgalaikė. 

Vis dėlto neatsimenu, kad būčiau sėdėjusi valandų valandas ir mokiusis, tikrai stengiausi daryti pertraukas, išeiti į lauką pasivaikščioti ir pan.

- Kas labiau tiko jums – ilgesnės mokymosi sesijos ar kaip tik trumpesnės, su daugiau pertraukėlių? 

- Iš tiesų mano darbo stilius niekada nebuvo labai struktūruotas, todėl tikrai priklausydavo ir nuo dienos. Vis dėlto kadangi man padarius pertrauką itin sunku vėl grįžti prie darbo, stengdavausi daryti ilgesnes mokymosi sesijas, nors tikrai būdavo visaip, nes visuomet po tam tikro laiko „pabėga“ dėmesys ir norisi pasidaryti kokią trumpą pertraukėlę ir paveikti kažką kito. Tokie dalykai labai individualūs ir priklauso nuo pačio žmogaus.

- Iš kokių šaltinių mokėtės: pakako vadovėlių, užrašų ar buvusių egzaminų užduočių? O gal naudojote papildomą literatūrą, skaitmeninius šaltinius? 

Ruošdamasi visiems egzaminams, be abejonės, naudojau buvusių egzaminų užduotis. Kitus šaltinius rinkausi priklausomai nuo dalyko: 

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui naudojau labai daug medžiagos iš interneto (įvairius konspektus, užrašus, svetaines), pagal kurią pasidariau sau vieną bendrą tinkamiausią konspektą. 

Matematikai beveik visiškai užteko ir vadovėlio medžiagos, gal buvo keli dalykai, kuriuos susiradau internete. 

Fizikai ruoštis labai padėjo internete rastas virš 20 metų senumo mokyklinis fizikos žinynas, kuriame labai aiškiai ir struktūruotai buvo pateikta beveik visa reikiama informacija, taip pat turėjau nusipirkusi ir specialiai egzamino pasiruošimui skirtą knygą su užduotimis. 

Galiausiai, geografijos egzaminui pasiruošti irgi buvau įsigijusi labai gerą knygą, kurioje puikiai buvo pateikta visa medžiaga.

- Ieva, o ar jums gyvenime jau pravertė tie 100-ukai? Pirmiausia turbūt pavyko įstoti į stojimo prašyme 1 numeriu įrašytą studijų programą? 

- Taip, tikrai pavyko įstoti į norimą studijų programą. 

Esu gavusi ir vis dar gaunu gan nemažai darbo pasiūlymų iš korepetitorių mokyklų. O šiaip daugiausia pažįstami ir draugai labai gerai atsimena šitą faktą ir vis kažkaip pajuokauja.

Gal iš tikro tie šimtukai padeda labiau psichologiškai, nes tiesiog primena, kad tikrai nėra daug žmonių, kuriems pavyko gauti tuos 5 šimtukus, tai kartais labai gerai save tokiu faktu motyvuoti.

- O kuo užsiimate šiuo metu? 

- Daugiausia studijuoju ir savanoriauju studentų atstovybėje, šiek tiek ir mokinu mokinius matematikos kaip korepetitorė ir, manau, norėčiau ir šiek tiek aktyviau užsiimti šita veikla.

______________________________________________________________________________

Kelios iš Ievos minėtų knygų, padėjusios pasiruošti egzaminams:

  • M. Žolynas. „Žemė. Geografijos egzamino gidas“. „Briedis“, 2013, 128 p. 
  • R. Skorulskienė. „Fizika. 10 žingsnių prieš egzaminą“. „Šviesa“, 2017, 192 p. 
  • V. Mockus. „Fizikos žinynas moksleiviams“. Šiauliai, 2002, 598 p. Beje, šį žinyną galite rasti internete.

___________________________________________________________________________________________

Straipsnį parengė Rūta Anusevičienė