Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai kasmet tendencingai prastėja. Viena iš priežasčių – daugelyje mokyklų vyraujantis įsitikinimas, kad užtenka mokėti tik rašybą ir skyrybą. Tačiau labai svarbu įsidėmėti ir dažniausiai daromas žodyno, žodžių reikšmės ir sandaros klaidas, dar kartą peržvelgti anksčiau galiojusį Didįjį kalbos klaidų sąrašą (jį galima rasti čia, nemaža dalis kalbos klaidų daromos iki šiol). 

Žodyno klaidos

Vertinai

  • Gerbūvis = gerovė;
  • Neužilgo = greitai, netrukus, tuojau;
  • Išsireiškus, išsireiškimas = pasakius, posakis ar pasakymas;
  • Ant tiek (pavyzdžiui, ant tiek gerai) = taip gerai; 
  • Prie ko čia mes / jis / jie ir pan. = kuo mes / jis / jie čia dėti;
  • Kas liečia = jeigu kalbėtume apie, dėl;
  • Kaip taisyklė à= paprastai;
  • To pasėkoje / pasekoje = dėl kažko, galiausiai. 

Žodžių reikšmės klaidos 

  • Apmokėti nevartojama reikšme „sumokėti, užmokėti už darbą“;
  • Ap(si)jungti nevartojama reikšme „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“;
  • Atžyma nevartojama reikšme „žyma; įrašas“; „žymė; žymuo“;
  • Atidaryti maršrutą nevartojama reikšme „atnaujinti, pradėti“;
  • Atžymėti nevartojama reikšme „pažymėti“;
  • Dėtis nevartojama reikšme „vilkti(s)“, „autis“, „juostis“, „segtis“;
  • Gautis nevartojama savaimine rezultatine reikšme;
  • Išieškotas nevartojama reikšme „išdailintas, -a, dailus, -i, prašmatnus, -i, elegantiškas, -a, subtilus, -i, rafinuotas, -a, galantiškas, -a“;
  • Išlaikytas nevartojama reikšme „santūrus, -i, susitvardantis, -i, susivaldantis, -i“;
  • Išpulti nevartojama reikšme „tekti, priderėti, prireikti, priklausyti“;
  • Iššaukiantis nevartojama reikšme „įžūlus, -i, provokuojamas, -a“;
  • Įpakavimas nevartojama reikšme „pakuotė“;
  • Įsisavinti nevartojama reikšme „panaudoti, sunaudoti lėšas“;
  • Kalba eina nevartojama reikšme „kalbama, kalbame“;
  • Nu(si)imti nevartojama reikšme „nu(si)vilkti“;
  • Peržiūrėti nevartojama reikšme „iš naujo, dar kartą apsvarstyti“;
  • Prabalsuoti nevartojama reikšme „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“;
  • Praeiti nevartojama reikšme „nueiti“, „išeiti“, „paeiti“, „eiti“;
  • Reiškia nevartojama reikšme „vadinasi, taigi“;
  • Stovis nevartojama reikšme „būklė“;
  • Talpinti nevartojama reikšme „spausdinti, publikuoti“;
  • Tuo pačiu nevartojama reikšme „kartu“;
  • Tūlas, (-a) nevartojama reikšme „toks, -ia, kažkoks, -ia, vienas, -a, kuris ne kuris, kuri ne kuri“;
  • Užmanymas nevartojama reikšme „sumanymas“;
  • Užsipilti nevartojama reikšme „į(si)pilti, pri(si)pilti (degalų) į automobilį, traktorių ir pan.“;
  • Užskaityti nevartojama reikšme „įskaityti“;
  • Vieningas nevartojama reikšme „vienodas, -a“, „bendras, -a“;
  • Žinoti nevartojama reikšmėmis „mokėti“, „išmanyti“, „pažinti“.

Žodžių sandaros klaidos 

Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais 

Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesaga –ėjas: 

  • nesuveikė paketiniai išjungėjai (=jungikliai); 
  • paketinius išjungėjus (=jungiklius) jau pakeitė. 

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam,o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti:

  • mokiniai iš esmės baiginėja (=baigia) darbą; 
  • jau baiginėjant (=baigiant) šią temą; 
  • buvo graži popietė, kai Stanislava grįžinėjo (=grįžo; buvo pakeliui) iš ligoninės; 
  • per pertrauką Rokas išbėginėjo (=bėgo) atgal.

Pagrindinės žodžių ir junginių reikšmės klaidos iš Didžiojo klaidų sąrašo

Neteiktini vertiniai (žodžiai):

  • Išsireikšti = pasakyti, pareikšti;
  • Išsireiškimas = posakis, pasakymas;
  • Nekuris, nekurie = šioks toks, šiokia tokia; tam tikras, tam tikri ir t. t.;
  • Vienok = bet, tačiau, vis dėlto.

Nevartotini žodžių junginiai 

  • Ant kiek / tiek = kiek, kaip, tiek;
  • Ant savęs = sau, savarankiškai;
  • Ant sveikatos = į sveikatą; 
  • Kas liečia = dėl, o dėl;
  • Kažkada tai, kažkaip tai, kažkam tai, kažkieno tai ir t. t. = kažkada, kažkaip, kažkam, kažkieno ir t. t.;
  • Apmokymas nevartojamas reikšme „mokymas, išmokymas“;
  • Apjungti = sujungti, suvienyti, suburti;
  • Apsivesti = susituokti, vesti, tekėti; 
  • Apturėti = turėti, patirti;
  • Atreguliuoti = sureguliuoti;
  • Atrestauruoti = restauruoti;
  • Atsižymėti = pasižymėti; 
  • Išdirbti = parengti, sukurti;
  • Išlaikytas = santūrus, susitvardantis, susivaldantis;
  • Išstoti = kalbėti, viešai pasirodyti;
  • Iššaukti = sukelti;
  • Iššaukiantis = įžūlus, provokuojamas;
  • Matomai = matyt; 
  • Nešti atsakomybę = būti atsakingam, atsakyti;
  • Pajungti = įjungti, prijungti, privesti;
  • Pašvęsti = skirti, dedikuoti;
  • Pavesti = apvilti, apsaugti, netesėti;
  • Pernešti = pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti;
  • Prabalsuoti = balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti;
  • Prabėgi = nubėgti;
  • Praklausyti = perklausyti, išklausyti;
  • Praplaukti = nuplaukti;
  • Rastis, randasi = būti, yra;
  • Reiškia = vadinasi;
  • Sąstatas = sudėtis;
  • Užkrauti = įkrauti;
  • Užnešti ligą = užkrėsti. 

Šis sąrašas dar gali būti pildomas.