Trumpai: bendri egzaminą laikiusių abiturientų pastebėjimai:
- Egzamino užduotys labai skyrėsi nuo pateiktų bandomojo egzamino metu;
- Beveik dvigubai užduočių buvo susijusios su augalais, o ne su žmogaus biologija;
- Užduočių formuluotės buvo gana klaidžios, tad abiturientams pritrūko laiko pergalvoti ir tinkamai sudėlioti atsakymus;
- Buvo ir nemažai mokinių, kurie po egzamino išėjo šypsodamiesi ir dalijosi atsiliepimais, kad tai buvo pirmasis egzaminas, kuris nesukėlė tokio didelio streso, lyginant su lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ar anglų kalbos egzaminais.
Mokytojo Pauliaus Sungailos atsiliepimas apie biologijos egzamino II dalį
Mokytojas P. Sungaila atkreipia dėmesį, kad šių metų egzamino II dalis labiau tikrino ne biologijos žinias, o teksto suvokimo ir loginio mąstymo gebėjimus. Pasak jo, daugumą užduočių buvo galima įveikti pasitelkiant aukštus teksto suvokimo gebėjimus, bet ne gilesnį dalykinį suvokimą.
„Tai nuvylė ne vieną stipresnį mokinį, nes II egzamino dalies turinys itin platus, o pasiruošimas jam vyko intensyviai, su milžinišku stresu, nežinomybe, be vadovėlių, be kokybiškos metodinės medžiagos ir be aiškių egzamino pavyzdžių. Mokiniai dalijasi, kad galėjo gauti aukščiausius įvertinimus su 10 kartų mažesniu pasiruošimu Ir tai nėra vien „mokinių problema“, - teigia P. Sungaila.
Jis pastebėjo, kad vienais metais mokiniai gauna egzaminų užduotis, kuriose paliekama pilna klaidų, kitais metais tie egzaminai tarsi sąmoningai palengvinami. Tai sena nacionalinių egzaminų problema, jų neįmanoma palyginti tarpusavyje. Vienais metais – klaidų pilni egzaminai, kitais – dirbtinis palengvinimas. Mokytojas retoriškai klausia, kurgi nuoseklumas?
„Mes kiekvienais metais žengiame į egzaminavimo sistemą be atminties. Egzaminas labai reikšmingai skiriasi nuo pateikto NŠA pavyzdžio. Tai rodo, jog NŠA paskelbti užduočių aprašai yra labai skirtingai interpretuojami užduočių kūrėjų. Susidaro įspūdis, kad I egzamino dalies užduočių negalime lyginti su ankstesnio egzamino modelio II dalimi, kur reikėdavo įrašyti žodį, raidę, skaičių. Pasirodo, trumpojo atsakymo klausimai gali būti pateikti daug plačiau. Mokiniai tai sužinojo per egzaminą. Jei pagal tą pačią užduočių specifikaciją galima sukurti visiškai skirtingų sunkumo ar tipo klausimų, tai rodo, kad užduočių rengėjams trūksta aiškių metodinių gairių arba jų interpretacijos nėra kontroliuojamos“, - reziumuoja pedagogas.
Kitų mokytojų atsiliepimai: klausimai gali kelti neapibrėžtumo jausmą, tačiau buvo ir tokių, į kuriuos galima atsakyti visai nesimokius biologijos
Egzamino užduotis trumpai pakomentavo „Alfa Klasės“ biologijos mokytojos Skirmantė Juškaitė ir Vytautė Blekaitytė.
Skirmantė:
Šių metų biologijos valstybinis brandos egzaminas nebuvo sudėtingas. Dauguma užduočių rėmėsi pagrindinėmis biologijos žiniomis, atitinkančiomis biologijos programos reikalavimus. Vis dėlto kai kurie klausimai išsiskyrė didesniu sudėtingumu ir reikalavo specifinio, gilesnio pasiruošimo. Pavyzdžiui, 3.3 klausimas, kuriame reikėjo įvardyti skirtingus epitelio tipus, kelia abejonių, ar tokio lygio detalumo pagrįstai galima tikėtis iš dvyliktokų, kadangi šios žinios nėra esminė ar akcentuojama mokyklinio kurso dalis, ypač kalbant apie šalinimo temą.
Taip pat egzamine buvo nemažai atvirų klausimų, kuriuose galimų teisingų atsakymų galėjo būti ne vienas. Nors tokie klausimai leidžia mokiniams parodyti skirtingus mąstymo būdus ir kūrybiškumą, jie kartu gali kelti neapibrėžtumo jausmą. Mokiniai gali pradėti abejoti savo sprendimu net ir tuomet, kai jis teisingas, nes nėra aišku, kokio pobūdžio atsakymo tikisi vertintojai. Tai gali būti ypač sudėtinga mokiniams, kurie yra linkę analizuoti ir svarstyti įvairius galimus atsakymų variantus.
Vytautė:
Šių metų egzaminas paliko gerą įspūdį. Dauguma užduočių buvo gana paprastos, nereikalaujančios gilių biologijos žinių. Taip pat nemažai taškų buvo galima susirinkti ir visai nesimokius biologijos - analizuojant užduotyse pateiktus duomenis ar iš bendro išsilavinimo. Kaip atsvara lengvoms užduotims, buvo keletas sudėtingų klausimų, į kuriuos atsakyti reikėjo gilaus temos supratimo. Gaila, tikriausiai ne visose mokyklose temos nagrinėjamos taip plačiai.
Apie biologijos egzamino II dalį
Antroje biologijos egzamino dalyje vertinamos įvairios mokinio pasiekimų sritys, kurios atspindi pagrindinius biologijos mokymo(si) turinio aspektus.
Didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus organizmo funkcijoms – ši sritis sudaro net 40 proc. visų užduoties taškų. Kitos svarbios sritys apima gyvūnų ir augalų biologiją, taip pat evoliucijos ir sistematikos bei ekologijos temas.
Vertinant mokinių pasiekimus, atsižvelgiama ir į jų gebėjimus, susijusius su gamtamoksliniu mąstymu bei taikymu, – siekiama įvertinti mokinio gebėjimą taikyti žinias praktiškai, kritiškai mąstyti ir spręsti aktualias problemas.
Savaitės pabaigoje - ir I biologijos egzamino dalies egzaminas
Taip pat šios savaitės pabaigoje, penktadienį, birželio 13 d., vienuoliktokai laikys ir pirmą biologijos egzamino dalį.
Pirma biologijos egzamino dalis organizuojama elektroniniu būdu. Užduotį sudaro pavieniai ir struktūriniai klausimai iš šių mokymosi sričių: ląstelės biologija, molekulinė biologija ir biochemija, organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos.
