• Dvyliktokai skundžiasi, kad atsakymų lape (analogiškai kaip ir matematikos egzamino antros dalies) jiems labai trūko vietos. Daugelis jų problemą sprendė tiesiog rašydami smulkiomis raidėmis. 
  • Dar mokiniai teigia, kad egzamine buvo temų, kurias mokydamiesi jie sąmoningai praleido ir sakė: šių temų tai jau tikrai egzamine nebus. Pasirodo, egzamino sudarytojai šiemet buvo kiek išradingesni, o gal ir kūrybingesni. 
  • Taip pat daliai laikiusiųjų egzaminą kaip sunkesnė užduotis atrodė žemėlapis. 
  • Dar vienas bendras pastebėjimas - kad egzamine buvo ir nemažai teksto suvokimo įgūdžius tikrinančių užduočių, nors tikrai reikėjo žinoti daugybę faktų ir asmenybių.

Egzamino užduotį galite rasti šiame puslapyje. 

Mokytojų pastebėjimai: naujos ir netikėtos temos egzamine

Pirmasis atsiliepimais apie istorijos egzaminą iš pedagogų bendruomenės pasidalijo mokytojas Algis Bitautas. 

Netrukus po egzamino jį pasiekė pirmosios žinutės iš mokinių. „Iš esmės egzaminas mus truputį nustebino, nes ne vienas mokytojas, su kuriuo mes ir prieš egzaminą kalbėjome, nesitikėjo tokių temų. Sakyčiau, toks „sliekų rankiojimas“ ir faktologija, faktologija ir dar kartą faktologija. Iš esmės visiškai ne tos temos, kurių akcentus mes, patyrę mokytojai, dėliojome prieš pat egzaminą. Realiai galvojome apie kitus dalykus“, – sako mokytojas. 

Viena vertus, pasak A. Bitauto, tikrai matosi, kad egzamino kūrėjai išdrįso įtraukti naujų šios atnaujintos programos temų – jų tikrai nebuvo nei ankstesnėse programose, nei egzaminuose. Šios netikėtos temos – antikos mūšiai, rasizmo istorija (Martinas Liuteris Kingas), sufražizmo istorija (E. Pankhurst), A. Sacharovas. 

„Mokiniai dėliojo akcentus visai kitur. Stebint visą šitą situaciją egzaminai tampa savotiška loterija. Tie, kas atspės tarp daugiau nei 500 sąvokų ir asmenybių, tiems ir pasiseks gerai išlaikyti egzaminą, nes kai toks didžiulis kiekis faktologijos, išties sudėtinga ką nors aprėpti“, – įsitikinęs mokytojas, pridurdamas, kad tiesų prieš patį egzaminą informacijos kiekis – sunkiai suvaldomas, dar kartą pasitvirtina programų neišbaigtumas, nekonkretumas. 

Pasak A. Bitauto, būtina susiaurinti medžiagą, sudėlioti prasminius atsakymus, ką siekiama šiuo egzaminu patikrinti – ar kaip vaikai „iškalė“ faktologiją, žino tam tikras naujas asmenybes, ar mes ugdome kompetencijas, kurios padėtų kritiškai įvertinti informaciją, atsirinkti, nepasiklysti propagandos sraute.

„Tai pagal dabar plaukiančią medžiagą matosi, kad mes labiau siekiame tiesiog „sumauti“ vaikus ir patikrinti, ar jie yra iškalę tam tikras asmenybes, bet ne geba atsirinkti ir kritiškai įvertinti istorinius procesus“, – šiek tiek kritikos šiųmečio egzamino sudarytojams žeria reziumuodamas A. Bitautas. 

Taip pat pateikiame preliminarius egzamino atsakymus parengusių „Alfa klasės“ istorijos mokytojų Tomo Valiūno ir Gailos Aleknaitės pastebėjimus. 

Mokytojos Gailos komentaras: 

Egzamine atsispindi programos naujovės - pirmasis šaltinis tikrina Senovės civilizacijų žinias, trečiasis pateikia šaltinius ir klausimus apie judėjimus už žmogaus teises. Mokiniai turėjo parodyti žinias apie asmenybes, kurių anksčiau programoje nebuvo. Mano nuomone, sunkesnis klausimas laikiusiems egzaminą galėjo pasirodyti apie skirtingus ATR kariuomenės sudarymo būdus bei vieno jų įsitvirtinimą. Taip pat ne vienam galėjo pasirodyti mažiau įprastas klausimas apie judėjimą už moterų teises. 
 

Mokytojo Tomo komentaras: 

Abiturientus galėjo nustebinti klausimas, susijęs su sufražizmo judėjimu bei jo lydere Emelina Penkherst, - tai mažiau nagrinėjamos temos. Taip pat nustebino klausimai, susiję su A. Sacharovu, kuris taip pat iki šiol nebuvo tarp esminių ar gerai mokiniams žinomų asmenybių. Todėl užduotys atspindėjo programos naujoves. Būtent šie klausimai apie istorines asmenybes, socialinius judėjimus bei apie ATR kariuomenės pokyčius buvo orientuoti į aukštesnių gebėjimų mokinius, vis dėlto dauguma klausimų buvo ryškiai vidutiniški ar net pernelyg akivaizdūs, elementariai išskaitomi iš šaltinių. Manau, kad problema lieka ta, kad istorijos egzaminas ne itin efektyviai tikrina tiek žinias, tiek mąstymą. Galima ateiti į egzaminą nežinant beveik nieko ir vis tiek neblogai išlaikyti.

Kol kas atsisakyta keisti istorijos egzamino antros dalies struktūrą, t. y. šiųmečiams abiturientams dar nereikia rašyti istorinio rašinio 

Istorijos egzaminas yra dažniausiai pasirenkamų egzaminų penketuke. Antra egzamino dalis aprėpia tarptautinių santykių ir visuomenės socialinės struktūros, ekonomikos, pamatinių lūžių mokymosi sritis. Egzamino antrą dalį sudaro 4 struktūriniai atviri klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.

Atnaujintoje istorijos bendrojoje programoje buvo numatyta, kad per valstybinį brandos egzaminą mokiniai turės sukurti samprotaujamojo pobūdžio tekstą. Naujovė turėjo įsigalioti dar šiais mokslo metais: rašinį istorijos egzamine turėjo rašyti dabartiniai dvyliktokai. 

Tačiau kilus visuomenės pasipriešinimui egzamino struktūrą nuspręsta keisti tik 2029 m. Kaip numatyta, antroji egzamino dalis bus skirta samprotaujamojo pobūdžio teksto kūrimui. Pagal pateiktus istorijos šaltinius dvyliktokai, panašiai kaip per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, turės svarstyti probleminį klausimą. Numatyta teksto apimtis – nuo 250 iki 500 žodžių. Maksimalus įvertinimas siekia 20 taškų, arba iš penktadalį viso galutinio egzamino įvertinimo.

Kodėl nuspręsta brandos egzaminus išskaidyti į 2 dalis? 

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) primena, kad sprendimas padalinti valstybinius brandos egzaminus į dvi dalis buvo priimtas siekiant išskaidyti didelį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau bei atsiskaityti palaipsniui, o ne per mažiau nei vieną sesijos mėnesį. 

Reaguodama į mokyklų bendruomenių susirūpinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo trejais metais nukelti istorijos egzamino pokyčius ir rašinio dalį įvesti tik 2029 m.

___________________________________________________________________________________________

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė