Visų pirma ko reikia, kad galėtumėte studijuoti nemokamai?

1. Įgyti vidurinį išsilavinimą

Turite būti baigę gimnaziją, vidurinę ar profesinę mokyklą ir gauti brandos atestatą.

2. Išlaikyti reikiamus valstybinius brandos egzaminus

Norint pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, reikia:

  • Išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą (privalomas visiems);
  • Dažniausiai reikia ir valstybinio matematikos (išskyrus stojantiems į menus) bei anglų kalbos arba kito egzamino (priklauso nuo studijų programos);
  • Surinkti pakankamą konkursinį balą (minimalus slenkstis stojant į universitetus – dažnai apie 5,4, bet jis kinta kasmet, kai kurios aukštosios mokyklos kartelę nuleidžia). Čia rasite konkursinio balo skaičiuoklę, o čia – kokių konkursinių balų galite tikėtis stodami šiemet? 

3. Registruotis LAMA BPO sistemoje

  • Apsilankykite lamabpo.lt interneto svetainėje.
  • Susikurkite paskyrą, įkelkite dokumentus ir išsirinkite norimas studijų programas (galima rinktis net iki 9 pageidavimų).
  • Svarbu teisingai sudėlioti prioritetų eilę.

 4. Laukti rezultatų paskelbimo dienos

  • Po pirmojo etapo paskelbiami rezultatai: sužinote, ar patekote į VF vietą.
  • Jei patekote, tuomet reikės pasirašyti studijų sutartį (dažniausiai internetu, bet kai kuriais atvejais galima ir fiziškai universitete arba kolegijoje).
  • Jei nepavyko įstoti, dar galima dalyvauti antrajame ar papildomame stojimo etapuose.

5. Kriterijai VF vietai gauti

Kuo aukštesnis bus konkursinis balas, tuo didesnė tikimybė gauti VF vietą.

Konkursinis balas priklauso nuo pažymių, egzaminų rezultatų ir metinių pažymių. Taip pat stojant galima gauti papildomų balų. Sužinokite, už ką jų pridedama. 

Kiekviena studijų programa turi skirtingą minimalų konkursinį balą, o prioritetai teikiami skirtingiems egzaminams.

Keli naudingi patarimai stojantiesiems:

  • Pasidomėk praėjusių metų konkursiniais balais – jie padės įsivertinti realias galimybes.
  • Jei nori didesnių šansų įstoti į VF vietą, rinkis ne tik labai populiarias programas, bet ir alternatyvas.
  • Jei nepatenki į VF vietą, bet konkursinis balas vis tiek pakankamas, gali būti pasiūlyta mokama (VNF – valstybės nefinansuojama) vieta.

Studentų rotacija – reali galimybė pereiti į valstybės finansuojamas studijas 

Tačiau net jei ir įstosite ir į mokamą studijų vietą, dar ne viskas prarasta dėl aukštosiose mokyklose vykstančios rotacijos. 

Rotacija – tai metinis arba kas semestrą vykstantis procesas, kurio metu studentai pagal akademinius pasiekimus reitinguojami ir padalijami į pasiekimų lygmenis: puikus (9–10), tipinis (7–8) arba slenkstinis (5–6).

Vertinamas laikotarpis – vieni studijų metai (nuo rugsėjo 1 iki rugpjūčio 31 d.).

Remiantis rotacijos metu gautais vidurkiais ir akademinėmis skolomis, valstybės finansuojamas  vietas gali prarasti studentai, kurie neatitinka gero mokymosi kriterijų, o jas gali gauti geriausi valstybės nefinansuojamose (VNF) vietose studijuojantys studentai.

Kaip dažnai vyksta rotacija?

Kolegijose įprastai rotacija vykdoma kasmet. Dauguma universitetų taip pat renkasi metinį rotacijos modelį. Tačiau teisės aktuose numatyta, kad institucijos pačios gali nuspręsti rotacijos dažnį – kai kurios gali taikyti ir semestrų sistemą. 

Taigi nors oficialiai įtvirtinta dvejų metų rotacija, realybėje studentų motyvaciją galima vertinti kas semestrą.

Ar studentų rotacija vyksta visose aukštosiose mokyklose?

Taip, tokia studentų motyvavimo sistema veikė didžiojoje dalyje universitetų ir kolegijų.

Aukštosios mokyklos (tiek universitetai, tiek kolegijos) turi savo sprendimus ir tvarkas, bet daugumai taikoma rotacija bent kartą per metus arba po pusmečio, priklausomai nuo vidinių sprendimų .

Kai kurios aukštosios mokyklos tam tikru metu rotaciją gali laikinai sustabdyti – tai dažniausiai susiję su teisės aktų pasikeitimais ir vidine adaptacija.