Kariuomenės atstovai rašė: „Nuo 2015-ųjų atnaujinus šaukimą Lietuvos kariuomenė rezervui užsiaugino antrą Lietuvos kariuomenę, kuri šiuo metu gyvena įprastus gyvenimus ir vaikšto Lietuvos gatvėmis. Reikia trečios, ketvirtos ir dar daugiau, kiekvienas atitarnavęs žmogus, ką jis vėliau beveiktų, mažina Lietuvos pažeidžiamumą. Todėl ruošiamės 2026-ųjų privalomosios karo tarnybos pokyčiams.“
Toliau Lietuvos kariuomenės įraše išvardyti šie numatomi pokyčiai:
1) Tarnauti bus pakviesta apie 4000 jaunuolių;
2) Karo tarnybai bus šaukiami 18-22 amžiaus vyrai, į sąrašus natūraliai pateks ir paskutinės klasės moksleiviai, kuriuos pakvietus tarnauti, tarnyba prasidėtų tik po mokyklos baigimo;
3) Sąraše esantiems aukštųjų mokyklų studentams tarnyba dėl studijų neatidedama – atsiranda akademinių atostogų tarnybos reikmėms arba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų pasirinkimas;
4) Savo noru ateiti tarnauti bus galima iki 39 metų;
5) Tarnybos būdai įvairėja – lieka bendro pobūdžio 9 mėnesių tarnyba, atsiranda 3 mėnesių tarnyba inžinerijos, medicinos, aviacijos technologijų ir kitų sričių atstovams, taip pat paruošta kario savanorio tarnybos pobūdžio nenuolatinės tarnybos programa;
6) Tarnyba rezerve ilginama nuo 10 iki 15 metų;
7) Maksimali įmanoma skatinamoji išmoka kariui iš dabartinių apie 6 tūkstančių eurų didėja iki beveik 10 tūkstančių eurų, per metus po tarnybos baigimo galima susigrąžinti lėšas už B kategorijos vairavimo kursus.
Numatyti pokyčiai susilaukė visuomenės kritikos
Tokie numatomi pokyčiai sulaukė ne tik liaupsių, bet ir kritikos. Pavyzdžiui, viena komentatorė klausė, kaip bus sprendžiama situacija, jei studentas sumokėjo už mokslus. Jų nuomone, tikėtina, kad tėvai, dažniausiai ir mokantys už studijas, teiks ieškinius teismuose.
Kitas komentatorius rašė, kad jei už jį bus sumokamos paskolų įmokos ir tuos 9 tarnybos mėnesinius nereikės išlaikyti šeimos, jis mielai tarnaus.
Taip pat dar vienas sekėjas davė pasiūlymą, kad po 12 klasės imtų tarnauti ir merginas, ir vaikinus. Tai tarsi 13 klasė, po kurios jaunuoliai galėtų veikti ką nori.
Socialinėje erdvėje taip pat netilo diskusijos: buvo prognozuojančių, kad daugiau studentų rinktis studijas užsienio universitetuose arba kad tokie pokyčiai sugadins jauniems žmonėms gyvenimą.
