Kodėl taip nutinka? Ar tikrai reikia gailėti tų metų? Ir svarbiausia – ką gali padaryti būsimieji studentai, kad sumažintų klaidingo pasirinkimo riziką ir neprarastų metų?

Kodėl daugėja perstojančių studentų? 

Taigi, kelios esminės priežastys, kodėl studentai jaučiasi važiuojantys ne savose rogėse. 

Skubotas pasirinkimas vos baigus mokyklą 

Dalis abiturientų renkasi studijas paskubomis, remdamiesi ne tikraisiais savo interesais, o tėvų lūkesčiais, kopijuoja draugų pasirinkimus, vadovaujasi stereotipais apie „perspektyvias“ profesijas arba pernelyg pasikliauja brandos egzaminų rezultatais, kurie ne visada atspindi realius gebėjimus.

Po pirmojo kurso dažnai paaiškėja, kad tikrasis studijų turinys visiškai neatspindi jų asmenybės ir tiesiog yra ne jiems.

Nerealūs lūkesčiai

Informacija, kurią apie studijas gauna mokiniai, dažnai yra paviršutiniška. Stojančiųjų lūkesčiai ir realybė gerokai skiriasi, pavyzdžiui:

  • psichologijos studentai nustemba, kad pirmame kurse reikės mokytis statistikos, biologijos, metodologijos ir panašių dalykų;
  • IT studentai nesitikėjo tiek matematikos;
  • rinkodaros studentai tikėjosi daugiau kūrybos, tačiau jų laukia daug analitikos ir tyrimų.

Taigi, neatitinkantys lūkesčiai – viena dažniausių priežasčių, kodėl studentai vis tik perstoja.

Darbo rinkos pokyčiai verčia permąstyti esamus ir būsimus pasirinkimus 

Technologijų ir verslo sektoriuose kaita – itin sparti. Per metus gali pakisti tam tikros tendencijos, atsiranda naujų specialybių, ypač duomenų analizės, UX, AI programavimo, Fintech ir kibernetinio saugumo srityse. 

Studentai nori mokytis to, kas realiai ateityje bus naudinga, o pirmais metais kartais pamato, kad jų studijos yra tarsi įstrigusios laike. 

Per didelis akademinis krūvis

Dalis studentų suvokia, kad jų pasirinkta sritis – ne tik įdomi, bet ir reikalaujanti įgūdžių, kurių jie neturi. Tai ypač būdinga STEM krypčių studijoms. 

Per mažai asmenybės analizės

18–19 metų jaunuoliai dažnai dar tik ieško savęs. Natūralu, kad metams bėgant keičiasi norai, galiausiai, suvokimas, kas iš tikrųjų domina.

Ar perstoti tikrai yra blogai?

Ne, perstoti nėra blogai: tai daryti ryžtasi ne visi. 

Tačiau įsiminkite, kad jau geriau perstoti ir kardinaliai pakeisti kryptį po vienerių metų, nei dėl sprendimo pasirinkti netinkamą profesiją ir baigti atgrasias studijas gailėtis dešimtmečius. 

Tačiau, be abejonių, perstojimas turi savo kainą:

  • prarandate laiko (nors kartais dalis dalykų įskaitomi ir iš naujo išklausyti tam tikrų kursų nebereikia);
  • patiriate papildų išlaidų;
  • patiriate emocinę įtampą;
  • jaučiate sumaištį ir nerimą dėl ateities.

Taigi, geriausia priimti tinkamą sprendimą iškart. Ir tai – tikrai įmanoma.

Ką galite padaryti ir kaip pasiruošti, kad po pirmojo semestro ar kurso nereikėtų perstoti?

Pasidomėkite studijų turiniu: pavadinimas dažnai nieko nepasako 

Programos pavadinimas dažnai klaidina. Kur kas svarbiau pažiūrėti, kokių dalykų mokysitės pirmaisiais metais; kiek yra matematikos, duomenų analizės, laboratorinių, projektų, kokie įgūdžiai akcentuojami.

Tai padeda suprasti realybę ir išsklaidyti iliuzijas.

Pakalbėkite su dabartiniais studentais

Vienas patikimiausių būdų – socialiniuose tinkluose arba atvirų durų dienose rasti studentų, kurie papasakos, kas juos nustebino, kas studijuojant buvo sunkiausia, kiek programa orientuota į realią darbo rinką ir t. t. 

Studentai dažniausiai pasako visą tiesą be jokių pagražinimų.

Patyrinėkite darbo rinką

Prieš stojant verta pasidomėti:

  • kokie įgūdžiai bus reikalingi po 3–5 metų;
  • kokias pareigas gali užimti absolventai;
  • kokių papildomų kompetencijų gali tekti įgyti.

Kartais tam tikra studijų programa atrodo patraukli, bet jos absolventai įsidarbina visiškai kitur, nei tikėjosi: tai irgi nemažai pasakantis rodiklis. 

Įvertinkite savo gebėjimus ir mokymosi stilių

Svarbiausias klausimas: ar tikrai tau tai sekasi ir patinka?
Jeigu mokykloje visą laiką vengėte matematikos, o į informatiką stojate tik dėl aukštų atlyginimų, galite stipriai prašauti.

Išbandykite mini kursus arba vasaros mokyklas

Prieš stojant galima dalyvauti universitetų ar kolegijų atvirų durų dienose, kituose renginiuose, paskaitose, tapti studentais vienai dienai ir t. t. Tai padeda greitai suprasti, ar tam tikra sritis tikrai „veža“.

Dirbkite ar savanoriauti toje srityje

Kartais užtenka pabūti realioje aplinkoje, kad suvoktum, ar tai tau tinka ir patinka. Pavyzdžiui, padirbėjus mokykloje lengva suprasti, ar tikrai nori būti mokytoju; įmonėje – ar patinka vadyba; startuolyje – ar domina IT sritis, ir t. t. 

Neskubėkite rinktis, jei nesate tikri

Po mokyklos ar pirmojo kurso galima:

  • daryti pertrauką (gap year) arba imti akademines atostogas;
  • studijuoti pavienius modulius;
  • jei vis dar ieškote krypties, rinktis laisvojo klausytojo statusą. Primename, kad laisvasis klausytojas – tai galimybė studijuoti pasirinktus aukštosios mokyklos studijų programose dėstomus dalykus (modulius) neturint studento statuso.

Kartais savęs pažinimui skirti metai leidžia sutaupyti dar mažiausiai trejus metus, kuriuos studijuojate tai, kas nepatinka.

Taigi, trumpai apibendrinant, perstojimo rodo ne tai, kad studentai neapsisprendę, bet kad jauni žmonės vis drąsiau ieško tikrų, o ne jiems primestų studijų ir krypties. Vis dėlto nemažos dalies perstojimų būtų galima išvengti skiriant daugiau laiko pasiruošimui ir savęs pažinimui dar prieš užpildant stojimo prašymą. 

Tinkamų ir sėkmingų studijų pasirinkimas nėra atsitiktinumas – tai įrodymas, kad susipažinote su informacija, skyrėte laiko savianalizei ir išsiaiškinote realią situaciją. 

Parengė Rūta Anusevičienė