KAS GAUS VALSTYBĖS FINANSAVIMĄ STUDIJOMS?
Valstybės finansuojamas profesinio bakalauro, bakalauro, vientisųjų studijų vietas (studijų krepšelius) numatoma skirti pagal mokyklos baigimo rezultatų gerumą, kuris apskaičiuojamas remiantis priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose prieš du metus paskelbtais kriterijais.
Pagal galimybę gauti valstybės finansavimą stojantieji išrikiuojami į geriausiai baigusiųjų eilę.
Stojantysis, pagal atitinkamus mokyklos baigimo rezultatus turintis galimybę gauti valstybės finansavimą tam tikroje studijų srityje, “krepšelį” gauna, kai to paties priėmimo skaičiavimo metu laimi konkursą ir aukštosios mokyklos pakviečiamas į jo pageidaujamą studijų programą.
Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo priėmimo tvarką, naudodama koeficientus, suteikdama skirtingą svorį skirtingiems dalykams, organizuodama papildomus egzaminus ar testus.
AR EILĖ YRA VIENA?
- Yra viena eilė, kuri išsiskaido pagal šešias studijų sritis.
- Ji nėra stabili ir iš anksto įtvirtinta: kinta pagal tai, kaip skiriasi kiekvieno stojančiojo pirmas, antras, trečias ir kiti pasirinkimai.
- Pirmiausia eilė skaičiuojama pagal pirmąjį stojančiųjų pasirinkimą, po to – pagal antrąjį ir taip toliau.
PAGAL KOKIUS KRITERIJUS STOJANTIEJI RIKIUOJAMI Į EILĘ?
- Stojantieji gali pareikšti 16+16 (universitetuose ir kolegijose) studijų programų pasirinkimų, nurodydami, kad pretenduoja į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijas.
- Vieta eilėje priklauso nuo stojančiojo konkretaus pasirinkimo ar pasirinkimų, nes pagal juos atsižvelgiama į vienus ar kitus baigimo rezultatus.
- Jei stojantysis renkasi studijų programas keliose studijų srityse, jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga.
KAIP SKAIČIUOJAMA STOJANČIOJO VIETA EILĖJE?
- Pagal iš anksto paskelbtas stojimo sąlygas pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų vertinimus;
- Naudojant atitinkamai trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų (valstybinių arba mokyklinių) pažymius ir ketvirto dalyko, nesikartojančio su dalykais, kurių įskaitomi brandos egzaminai, metinį pažymį;
- Visų studijų sričių konkursiniams balams naudojant lietuvių kalbos brandos egzamino pažymį.
- Ateityje numatoma kaip papildomą kriterijų skaičiuojant stojančiojo vietą eilėje pridėti išplėstiniu kursu pasirinktų mokytis dalykų metinius įvertinimus ir dalykų, kurių mokėsi bendruoju lygiu, metinių pažymių vidurkį.
- Ateityje numatomas atestato vidurkių įtraukimas sumažins brandos egzaminų kaip “laikinos sėkmės” faktorių ir paisys bendrų moksleivio pastangų.
KAIP ĮVERTINAMI MOKYMOSI REZULTATAI?
- Normalizuojant dalykų įvertinimus (siekiant, kad skirtingus egzaminus laikiusių abiturientų rezultatai būtų palyginami): 1) prie valstybinio egzamino pažymio, perskaičiuoto į dešimtbalę skalę, pridedama 13 balų, 2) prie mokyklinio brandos egzamino – 3 balai. Taip pat taikomi kiti principai, nustatyti studentų priėmimo į universitetines ir neuniversitetines studijas 2009 m. sąlygose, patvirtintose LAMA BPO 2007 09 20 ir suderintose su Švietimo ir mokslo ministerija.
- Anksčiau baigusiųjų ar profesinių mokyklų absolventų rezultatai parenkami ir normalizuojami taip, kad atitiktų šiais metais baigusiųjų įvertinimus.
- Šalies ir tarptautinių olimpiadų I-III vietos laimėtojai gauna atitinkamai po 5, 3 ir 2 papildomus balus. Už to paties tipo olimpiadą balas pridedamas tik vieną kartą (didžiausias). Už skirtingas olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
Numatoma prie metinio pažymio pridėti papildomus balus ar jį indeksuoti stojantiesiems į sporto kryptį ir menų kryptis, jei jose turi išskirtinių pasiekimų.
Didesnė tikimybė įstoti ir gauti studijų krepšelį yra tam, kuris, įvertinęs savo galimybes, pretenduos į kelias tos pačios studijų krypties programas skirtingose aukštosiose mokyklose.
Plačiau: http://www.mokslas.lt
