Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, prašymus studijuoti šalies aukštosiose mokyklose pateikia daugiau nei 60 proc., o sutartis su jomis pasirašo 53 proc. visų tais metais baigusių abiturientų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) leidinyje „Studijos Lietuvoje: kas, ką ir kodėl studijuoja“ pateikia studentų apklausų rezultatus:  pagrindinės priežastys likti studijuoti Lietuvoje susijusios su materialiniais motyvais ir vidiniu apsisprendimu likti gimtojoje šalyje.

Galimybė įstoti į nemokamą vietą – labai vertinama

Kaip vieną iš pagrindinių motyvų bakalauro studijų studentai nurodė galimybę mokytis valstybės finansuojamoje vietoje (33 proc.) bei tai, kad, jų manymu, studijuojant Lietuvoje reikėtų mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms (28 proc.).

O štai magistrantų atsakymai jau kiek kitokie: šių studentų apsisprendimui daugiausiai turėjo įtakos noras gyventi Lietuvoje (34 proc.), studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje (30 proc.) bei šeimyninės priežastys (27 proc.). Ir nieko stebėtina: šioje studijų pakopoje dažniausiai sukuriamos šeimos. Pagal „Eurostudent IV“ pateiktus duomenis, 24 proc. magistrantų gyvena su partneriu, vaikais.

 

Kolegijų studentai varžosi prasčiau moką kalbas  

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad kolegijų studentams svarbesnė priežastis likti studijuoti Lietuvoje buvo įsitikinimas, kad jie nepakankamai gerai moka užsienio kalbą.

Tuo tarpu universitetų studentai Lietuvos aukštąsias mokyklas r

Vis dėlto materialinis motyvas – galimybė studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje – svarbiausias: šį atsakymą pasirinko 34 proc. kolegijų studentų ir 32 proc. universitetų studentų.

Antroje vietoje pagal svarbumą kolegijų studentams yra noras gyventi arčiau namų (30 proc.), o universitetų studentams labai svarbus studijų programų (specialybės) patrauklumas (30 proc.).

Daugiau nei pusę remia tėvai 

Kaip rodo „Eurostudent IV“ apklausoje dalyvavusių studentų atsakymų pasiskirstymas, daugiausiai bakalauro studijų studentų gyveno su tėvais (32 proc.) arba nuomojosi būstą su draugais (41 proc.). Tarp magistrantų pastarasis variantas buvo pasirinktas taip pat dažniausiai (48 proc.).

Analizuojant studentų išlaidas apgyvendinimo paslaugoms pagal „Eurostudent IV“ pateiktus duomenis, matyti, kad tiek studentų, gyvenančių bendrabučiuose, tiek studentų, gyvenančių atskirai nuo tėvų, tiek su tėvais, daugiau nei pusę apgyvendinimo paslaugų kaštų apmoka tėvai arba partneriai, o apgyvendinimo kaina sudaro apie trečdalį studento mėnesio išlaidų.

 

Parengta pagal MOSTA duomenis:  „Lietuvos studijų būklės apžvalga 2013“, „Studijos Lietuvoje“.