DosjėVardas, pavardė: Milda Vinciūnaitė
Mokslo įstaiga: Karaliaus Chuano Karloso universiteras (Universidad Rey Juan Carlos)
Vieta: Madridas, Ispanija
Mokslai: Tarptautinių santykių ir vystomojo bendradarbiavimo su Lotynų Amerika magistro studijos.
Priežastys, kodėl pasiryžo studijuoti užsienyje:
- Norėjo pakeisti aplinką
- Ispanijoje jau buvo studijavusi su „Erasmus“ studijų manų programa ir jai labai labai patiko: „mokėjau kalbą, jau pažinojau Madridą, turėjau čia draugų. Be to, žinojau, kad čia ir mokytis daug nereikia...Žodžiu, laukė daug daug smagių žmonių ir gerų fiestų“
- Norėjo tęsti mokslus, bet nesiryžo dvejus metus trunkančioms magistro studijoms Lietuvoje
- „Kita vertus, mano sprendimas buvo savotiška avantiūra - tiesiog sugalvojau, pabandžiau ir pavyko...“.
Kaip Milda informacijos ieškojo:
„Informacijos ieškojausi paskutiniais bakalauro studijų metais, bet tuo metu rimtai nesvarsčiau studijavimo užsienyje galimybės. Tiesiog domėjausi: kokie magistrų kursai siūlomi įvairiuose Ispanijos universitetuose, nes mane traukė būtent ši šalis“.
Apsisprendimas stoti į užsienį buvo netikėtas ir pačiai merginai- apsigynusi bakalauro darbą, ji tiesiog dar kartą peržiūrėjo visų jai patikusių magistro specialybių stojimo terminus ir greitai pridavė dokumentus, kad tik nereikėtų laikyti stojamųjų egzaminų į magistro studijas Lietuvoje. Teigiamą atsakymą Milda gavo likus vienai dienai iki stojamųjų egzaminų Tėvynėje, tad... į juos taip ir nebenuėjo.
Apie dokumentus, magistrantūros nepopuliarumą ir pinigus:
„Ispanijos universitetuose magistro studijos nėra labai populiarios (tiksliau, jos pradėjo populiarėti tik dabar), taigi įstoti nesunku, konkurencijos nėra daug. O taip yra todėl, kad čia magistrantūros programos yra ne tokios akademinės, labiau praktinės. Aš jas netgi pavadinčiau specializavimosi studijomis. Be to, Ispanijoje, norint studijuoti doktorantūrą, nebūtinas magistro laipsnis. Trumpai tariant, įstoti buvo visai nesunku.
Man nereikėjo net stojamųjų laikyti. Prireikė tik bakalauro diplomo, keleto rekomendacijų ir kalbos žinių įrodymo. Ir, žinoma, pinigėlių susimokėti už mokslą, nes magistro vietos mano universitete yra mokamos, jokių stipendijų nėra. Beveik visos magistro studijų programos Ispanijoje yra mokamos, varijuoja tik galimybės gauti stipendiją. Kvietimą studijuoti gavau elektroniniu paštu. Vėliau buvo atsiųstas ir oficialus kvietimas.
Aš važiavau be jokios stipendijos, už mokslą padėjo sumokėti tėveliai. Pats stojimas man nekainavo nieko, tik už diplomo apostilę sumokėjau kažkiek pinigų. Jau po oficialaus kvietimo turėjau sumokėti 10 procentų magistro kainos, kaip užstatą, kuris vėliau buvo išskaičiuotas iš studijų mokesčio.
Pinigų reikėjo, todėl visą studijų laiką teko darbuotis, kad turėčiau iš ko gyventi. Kitaip sakant, 100 procentų tikro studentiško gyvenimo gal ir neparagavau, nes rytais dirbdavau, vakarais mokiausi, o savaitgaliais linksmindavausi. Visi mano bendramoksliai - taip pat dirbantys žmonės“.
Apie baimes ir suaugusius žmones:
Milda pasakoja, jog visiškai nesijaudino neįstosianti, nes rankose jau laikė bakalauro studijų diplomą ir dar nebuvo nusprendusi, ar iš viso nori studijuoti toliau. Taip pat ji nemano, kad yra sunkiau ar lengviau mėginti stoti į užsienį, nes visur galima rasti savų sunkumų. „Prieš prasidedant mokslo metams, buvo magistro studentų susirinkimas, kur direktorius ir kai kurie dėstytojai paaiškino esminius dalykus ir kontaktinius asmenis, jei ko nors prireiktų. Magistro studentai - juk jau suaugę ir savarankiški žmonės, niekas ten su mumis „nesicackino“, niekas mums nieko nepadėjo, viską turėjom patys darytis ir tvarkytis. Man tiesiog labai norėjosi, kad kuo greičiau prasidėtų mokslo metai, norėjau susipažinti su būsimais kursiokais“.
Studijų pradžia, paskaitos ir nepersistengiantys ispanai:
Ispanijoje mokslas prasideda spalio pradzioje, bet Milda atvyko kiek anksčiau, tad jai teko nekantriai palaukti mokslų pradžios. Universitete, kur studijavo mergina, paskaitos vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, po pietų, kasdien po 4 valandas. „Per didelio krūvio nejaučiau, manau, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose krūvis tikrai didesnis.
Tačiau tai lėmė magistro studijų pobūdis – šių studijų tikslas yra ne tik duoti žinių, bet ir išmokti labai praktinių ir konkrečių dalykų. O ir šiaip, neslėpsiu, ispanai nepersistengia mokydami... Čia daug įvairių komandinių užduočių, simuliacinių žaidimų. Per visus magistrantūros metus „nekaliau“ nė karto. Ir dauguma atsiskaitymų buvo labiau suvokimo, o ne žinių parodymo tipo“.
Smulkiau apie paskaitas ir jų pobūdį:
„Visus metus paskaitos vyko toje pačioje mažutėje auditorijoje. Mano studijos buvo labai tarpdisciplininės, tad ir jų struktūra buvo šiek tiek kitokia nei kitų, nesimokėme atskirų dalykų. Visos studijos suskirstytos į keturis tematinius modulius, kiekvieno iš jų pabaigoje būna koks nors atsiskaitymas (egzaminias, darbas raštu ), kasdien vyksta viena 4 valandų paskaita su 20 minučių pertrauka. Kiekvieną temą dėsto tos srities specialistas. T.y. beveik kasdien turėjome vis kitą dėstytoją. Vieną vertus, tai suteikia daug dinamikos, nes susipažįsti su įvairiais destytojais, kitą vertus, nukenčia dėstytojo ir studento bendravimas, nes jo beveik nėra (juk dėstytoją matai tik vieną ar du kartus). Tačiau studijuoti buvo visai įdomu – ne per sudėtinga, nes niekas mūsų labai nespaudė, be to, kursas nedidelis ir labai tarptautinis (daug skirtingų tautybių studentų), o tai labai praturtina “.
Apie laisvalaikį ir draugus:
Per visus studijų metus mergina nebuvau vien tik studentė, nes visą laiką dirbo, tad vakarus dažniausiai leisdavo su draugais baruose ir kavinėse, kinuose ir teatruose arba ilsėdavosi namuose, skaitydavo, eidavo pasivaikščioti, t.y. tą patį, ką darytų laisvalaikiu Lietuvoje. Bet prisipažįsta, kad Ispanijoje tikrai daugiau keliavo.
„Mūsų kursas labai mažas ir dinamiškas – tik 18 žmonių, tai bendrauti buvo vienas malonumas, o vakarėlių Ispanijoje niekad netrūksta. Mūsų kurso tradicija buvo kiekvieną ketvirtadienį po paskaitų eiti gerti alaus. Su lietuviais beveik nebendravau, nes jų Madride labai maža. Tačiau turiu daug draugų – įvairaus amžiaus ir įvairių tautybių. Mielai dalyvauju įvairiuose visuomeniniuose renginiuose, kuriuos rengia nevyriausybinės organizacijos. O draugų čia susirasti nesunku. Tačiau dažnai pažinties pradžioje jaučiu nejaukumą, nes ispanai iš pradžių bendrauja kaip su užsieniečiu, kaip su žmogumi, kuris tik laikinai atvyko. Bet negaliu skųstis, turiu būrį puikių bičiulių ir draugų. Manau, kad tikrai visai neblogai įsiliejau š šią kultūrą, man vis lengviau suprasti žmonių būdą, gyvenimo ritmas taip pat man priimtinas, labai patinka Madrido multikultūriškumas, taip pat smagi aplinka, daug nuostabių renginių ir festivalių“.
Apie darbą:
Milda dirba ir sako, kad Ispanijoje darbą rasti nėra sunku, deja, darbai, kuriuos tenka dirbti, nėra nei itin įdomūs, nei gerai apmokami. „Kol man vyko paskaitos, dirbau tik rytais. Teko pakeisti net 4 darbus, nes Ispanijos darbo rinkoje virš 30 procentų darbų yra laikini, t.y. pasirašomos laikinos dviejų ar trijų mėnesių darbo sutartys, o vėliau jos nepratęsiamos, taip darbdavys sutaupo daug mokesčių. Dabar, kai jau nėra paskaitų, susiradau nuolatinį darbą. Mano privalumas buvo tai, kad esu ES pilietė ir galiu laisvai ten dirbti, be jokių apribojimų, be to, daug geriau nei ispanai moku anglų kalbą. Tačiau darbai nebuvo iš mieliausių ar lengviausių... darbo valandos dažnai ne itin patogios, tekdavo dirbti ir savaitgaliais“.
Ispanijoje studentai dažniausiai dirba parduotuvėse, greito maisto restoranuose, telefoninio aptarnavimo agentūrose ir panašiai.
Apie Lietuvą ir ateities planus:
Kol kas Milda į Lietuvą grįžti nežada, nes dar nori, pasak jos, pasiblaškyti po pasaulį. Per vienerius metus studijų į Lietuvą ji buvo grįžusi dukart – per Kalėdas ir vasaros atostogų. „Lietuva man atrodo tokia pati, kokią palikau. Nuo jos gyvenimo ritmo neatsilieku – kasdien skaitau, o kartais net žiūriu žinias, daug bendrauju su draugais (ech, tos šiuolaikinės technologijos...). Per daug apie perspektyvas negalvoju, bet bandysiu ieškoti darbo pagal specialybę, tačiau mokiausi tikrai ne dėl karjeros. Turbūt jau perėmiau ispanams būdingą mėgavimosi šia diena filosofiją J“
