Pradėsiu nuo Rasos istorijos. ,,Augome dvi seserys. Mano sesuo aiškiai žinojo, kad nori tapti architekte (mūsų tėtis architektas, ir giminėje tos srities specialistų yra). O štai aš ilgai nežinojau, ką rinktis, dvejojau. Sesuo tikslingai mokėsi, rengėsi ir siekė savo tikslo. Šiuo metu ji yra baldų dizainerė-projektuotoja.

O kai aš baigiau mokyklą, nusprendžiau, kad reikia rinktis ką nors iš gamybos srities. Tai atrodė labiau pritaikoma ir praktiška. Todėl stojau į medienos ir dizaino fakultetą. Baigusi studijas, darbą gavau pardavimo srityje. Ilgą laiką dirbau statybos ir interjero prekių didmeninėje prekyboje. Mano pareigos vis keitėsi ir kilo. Vieną dieną vadovai steigė personalo skyrių ir pasiūlė man tapti personalo vadove.

Iššūkis buvo didelis, bet sutikau. Matyt, jie kažką įžvelgė, pastebėjo šiai pozicijai tinkamas mano savybes. Dabar jau daug metų dirbu su žmonėmis, turiu savo personalo kompaniją. Todėl galiu užtikrintai pasakyti, kad tai, ką pasirinkau ir studijavau, nėra mano galutinė stotelė. Tačiau tuo metu įgytos žinios ir patirtis labai praverčia net ir dabar, kai tenka bendradarbiauti su gamybos įmonėmis ar ieškoti joms reikiamų specialistų.“

Pasirinkta specialybė nebus galutinis profesinio kelio taškas

Šis pavyzdys tik dar kartą parodo, kad jauno žmogaus pasirinkimą lemia daugybė veiksnių: prestižas, tėvų profesija, draugų įtaka, tuo metu paklausą turinčios specialybės ir pan. Tačiau jis taip pat puikiai atspindi ir tai, kad pasirinkta studijų kryptis ir specialybė nebus galutinis profesinio kelio taškas, nekintantis visą gyvenimą.

Juk nuolat kinta pati darbo rinka (

Ką geriausia šiandien rinktis?

Ekonomikos globalizacija, informacinių technologijų plėtra, globalūs socialiniai pokyčiai daro įtaką ir asmeninei žmonių karjerai. Dėl šių procesų pasaulis šiandien tapo visiškai kitoks nei prieš kelis dešimtmečius.

Koks jis bus dar po dviejų ar trijų dešimtmečių, itin sunku prognozuoti. Tačiau būtina sekti pagrindines tendencijas, norint pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis.

Kas įvyko darbo rinkoje per pastaruosius dešimtmečius?

  • Kompanijos mažina nuolatinių darbuotojų skaičių ir taiko kitas darbuotojų samdos formas, tokias kaip laikinas, trumpalaikis, ne visos darbo dienos įdarbinimas.
  • Pasaulyje didėja darbo jėgos, taip pat ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų perteklius. Daugelyje šalių ryški nedarbo problema. Manoma, kad ateityje daugelis profesijų ar darbų tiesiog išnyks, nes žmones pakeis robotai. Ir tiktai ko negalės padaryti robotai, tą darys žmonės. Todėl šiandien tenka konkuruoti darbo rinkoje ne tik su savo šalies, bet ir su viso pasaulio darbuotojais. Kita vertus, taip atsiveria darbo galimybės ne tik savo, bet ir kitose šalyse.
  • Keičiasi daugelio tradicinių ir atsirandančių profesijų reikalavimai turėti tam tikrą išsilavinimą ir žinių bei įgūdžių. Vis didesnę reikšmę įgyja bendrosios kompetencijos, tokios kaip iniciatyvumas, lankstumas, gebėjimas dirbti savarankiškai, motyvacija, kūrybingumas.
  • Organizacijos nebenori prisiimti atsakomybės už darbuotojų karjerą. Aplinka greitai kinta, ilgalaikė darbo jėgos paklausa tampa praktiškai neprognozuojama, todėl auga pačių darbuotojų gebėjimas valdyti savo karjerą.
  • Atsiranda daugiau savarankiško darbo galimybių. Dėl sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų šiandieninis žmogus turi galimybę dirbti ne biure, pvz., iš namų ar netgi iš kitos šalies.

Ko ieško darbdaviai?

Darbdaviai vertina bendražmogiškas savybes, nors to dažniausiai neįvardina darbo skelbimuose. Pavyzdžiui, priimdami žmogų į pardavimo vadybininko poziciją, supranta, kad tam visai nėra būtinas vadybos išsilavinimas. Reikalingos visai kitos kompetencijos, pavyzdžiui, socialinių santykių kūrimas, komunikabilumas, pasitikėjimas savimi, inteligencija – to universitetuose neišmoksi ir su prestižiniu diplomu neįgysi.

Koučingo specialistė Jenny Rogers sako, kad darbdaviai ieško žmonių gebančių:

  • rodyti iniciatyvą,
  • spręsti problemas,
  • padaryti, ką pažadėjo, ir laiku atlikti darbus,
  • prisitaikyti prie pasikeitimų,
  • dirbti komandoje,
  • nuolatos mokytis.

Norint sėkmingai atlikti nuolat besikeičiančius sudėtingus šiuolaikinius darbus reikia vis naujų profesinių kompetencijų. Dažnai jaunas specialistas į darbo rinką išeina tiksliai nežinodamas, koks naujų profesinių kompetencijų poreikis atsiras jam baigus studijas ir ko dar reikės savarankiškai išmokti.

Todėl labai prasminga yra susikurti tvirtą bendrųjų kompetencijų pagrindą, kuris padėtų efektyviai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio ir esant būtinybei įgyti konkrečių profesinių kompetencijų, kurių reikia tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje.

Psichologė Sigita Novikovienė

facebook_logoKur stoti