Į šiuos ir daugiau klausimų abiturientams padės atsakyti žurnalo ekspertai ir savo sričių profesionalai. Žurnalo ieškokite prekybos centruose: „Maxima“, IKI, „Norfa“, „Prisma“, „Rimi“, spaudos kioskuose bei knygynuose.

Žurnale savo patirtimi dalijasi ir patarimus teikia daug savo srityje pasiekę pašnekovai: garsūs verslininkai, verslo konsultantai, patyrę psichologai, savo srities profesionalai.

„Kuo būti“ kalbinami pašnekovai dalijasi savo patirtimi, atskleidžia, koks buvo jų kelias nuo pasirinkimo iki šiandieninės situacijos, pataria besirenkantiems profesiją. Leidinyje rasite ir profesionalių psichologų parengtus testus, kurie padės pamatyti savo galimybes, sužinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, padės tobulinti asmenybę bei tinkamai pasirinkti tolimesnį kelią.

Rubrikoje „Kaip pasirinkti?“

Pasirinkti specialybę ir profesiją – itin atsakingas sprendimas. Kaip pasielgti: elgtis taip, kaip liepia širdis, ir mokytis to, kas įdomu, bet neaišku ar finansiškai naudinga, ar paklausyti tėvų, mokytojų ir draugų ir stoti ten, kur žadamos geriausios perspektyvos?

Pasirinkimas ką studijuoti – nėra svarbiausias gyvenime. Svarbiau – dar mokykloje mokytis papildomų kalbų ir įgūdžių. Z karta gali su leisti kartą kitą suklysti, tam ji turi 4–5 metus. Tuo įsitikinęs televizijos ir interneto žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas Andrius Tapinas.

Svarbiausia – mokėti planuoti savo laiką, tuomet galima nuveikti daugybę darbų. Šią tiesą Andrius įrodo savo pavyzdžiu: dar besimokydamas mokykloje išvertė į lietuvių kalbą Dž. R.R. Tolkino trilogiją „Žiedų valdovas“ ir iki šiol yra jauniausias Tolkino vertėjas pasaulyje, buvo pirmoji Lietuvos jaunių teniso raketė, 2013 m. išleido fantastinį romaną „Vilko valanda“, kuris išrinktas geriausia 2013 metų knyga, yra vienas aktyviausių ir populiariausių Lietuvos žmonių feisbuke – turi virš 100 tūkst. sekėjų... ir tai – tik keletas faktų iš turtingos jo biografijos.

Kaip išsiaiškinti, kokios yra stipriosios savybės, renkantis ką studijuoti? A.Tapinas į šį klausimą turi du patarimus. Pirmas – skaityti knygas. Ypatingai – žinomų žmonių biografijas, sėkmės istorijas, nes jos padės suprasti, kaip jie savo laiku rinkosi, tai taip pat praplės akiratį. Platus akiratis yra vienas svarbiausių įrankių žmogaus gyvenime, kad ir kokią profesiją jis pasirinktų.

Ką dėl savo svajonės gali paaukoti?

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kaip žinoti, kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Lengvų atsakymų ir aiškios krypties nėra, bet navigacinius ženklus išmokti verta.

„Natūralu, kad planuodami savo profesinę ateitį bandome klausti savęs, kuo norime būti, bandome įsivaizduoti sėkmingos ir pasitenkinimą teikiančios karjeros kelią. Studijų krypties pasirinkimas neturi ir net negali būti nulemtas jos populiarumo – tai, kas paklausu šiandien, gali būti nebeaktualu po dešimtmečio“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, vien didelio asmeninio susidomėjimo kažkuria profesine sritimi taip pat neužtenka – reikia bazinių kompetencijų ir gebėjimų. Ne visiems lemta ir ne visiems reikia spręsti diferencialines lygtis. Tačiau net ir atradus savo aistrą bei pašaukimą reikėtų atsiminti dar kelis dalykus.

Pirma, reikia įvertinti ar pasirinktai profesijai yra tinkamos jūsų asmeninės savybės, temperamentas ir charakteris. Ar esate intravertas ar ekstravertas? Ar kasdieninis bendravimas su nepažįstamais žmonėmis nebūtų per didelis diskomfortas net ir siekiant kitais aspektais įdomios karjeros?

Antra, siekiant sėkmingos karjeros ne vienintelis kelias yra tapti labai geru vienos srities specialistu. Tinkamai sukomplektuotas ir integruotas gerų, nors ir neypatingų gebėjimų rinkinys gali būti geras kelias į profesinę sėkmę.

Trečia – būtina pagalvoti ne tik apie tai, kuo nori būti, bet ir ką dėl savo svajonės gali paaukoti.

Išklausyk kitų, bet spręsk pats

„Jaunam žmogui nėra būtina nuspręsti dabar, ką jis darys visą tolimesnį gyvenimą. Jei nežino kur stoti, ar šiemet įstos ne ten kur norėjo, o gal įstojęs pamatys, jog ne to tikėjosi – tai tikrai nebus blogiausia kas gali nutikti gyvenime. Jei tai bus klaida – nieko blogo. Bet kuri gyvenime įgyta patirtis ateityje gali pasitarnauti“, – įsitikinęs akredituotas ugdymo specialistas Tomas Misiukonis.

Iš jaunų žmonių, kurie negali rasti sprendimo dėl tolimesnio kelio pasirinkimo, motyvatorius T.Misiukonis dažnai girdi tam tikrą vidinį konfliktą: tarp to, ko reikia, ir tai, ko jie nori. Dažniausiai reikia kažkam kitam: tėvams, aplinkai ar pavyzdžiai daro įtaką, o jaunuliui norisi kažko kito.

„Pirmiausia rekomenduočiau jaunuoliui susivokti savyje: be išankstinės nuostatos pasiklausyti ką sako aplinka, ką pataria tėvai, nes jie turi daugiau patirties. Ir nebūtina prieš tą aplinką maištauti vien tik dėl to, kad tau pasakė kažką, ko pats nesugalvojai. Patarimus tikrai reikia išgirsti, gal jie bus naudingi“, – teigia T.Misiukonis.

Antras dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš pasirenkant profesiją ar studijų sritį, – daryti tai, kas tave „veža“.

„Anksčiau ar vėliau suprati, kad veikla, kuria užsiimi, tave „veža“ arba ne. Ir jei matai, kad tai, ką tu darai tavęs „neveža“– turi kažką keisi. Jaunas žmogus, būdamas 18 metų, tikrai negali nuspręsti ką jis darys visą tolimesnį gyvenimą. Juolab, kad norai ir pomėgiai metams einant neretai keičiasi“, – sako pašnekovas.

Tapk geriausiu… bet kur

Nors jam tik 30 metų, bet darbo patirtis žiniasklaidoje greitai bus net du dešimtmečiai. Žurnalistas Orijus Gasanovas įsitikinęs, kad supratęs, koks tavo tikslas gyvenime – turi iškart bandyti jį siekti. Ir nesvarbu: ar tau 25-eri, ar tik 11-ka.

Dabar jis pats – labai gerai žinomas žurnalistas, kuriantis savo laidą „Didysis O“ radijo stotyje ZIP FM, rašantis su kolegomis įkurtame žurnale „Happy 365“ ir vedantis laidą nacionalinėje televizijoje „Emigrantai“.

„Nesvarbu kur studijuosite – Lietuvoje ar užsienyje, svarbu išsirinkti kas labiausiai patinka. Neskaičiuokite kas pelningiausia. Juk yra daugiausiai pasaulyje uždirbantis santechnikas, nes dirba pas karalienę, geriausias pasaulyje akinių meistras, kuris kuria akinius ir juos parduoda labai brangiai. Bet kurioje srityje gali tapti geriausiu. Daug žmonių taikosi į vidutinybes, tuomet tiks bet kuri profesija“, – pataria moksleiviams Orijus.

Rubrika „Mėgstamas darbas“

Čia rasite 18 interviu su daug savo srityse pasiekusiais profesionalais. Visi jie pasakoja apie savo profesijas, meilę darbui ir gyvenimą. Nuo ko viskas prasidėjo? Kada suprato, ką jiems veikti? Ar planavo? Kaip jiems sekėsi pasiekti tai, ko pasiekė? Kokia jų darbo kasdienybė? Ką jie gali patarti norintiems dirbti panašų darbą?

Nusibodo sėdėti ant sofos

Rimvydas Širvinskas-Makalius, būdamas 13 metų, kelionių agentūrose apsimesdavo klientu, pameluodavo, kad mama ruošiasi vykti į Egiptą, ir paprašydavo kelionių katalogų su kainininkais. Tuomet prasidėdavo šalių, skrydžių, viešbučių, autobusų, pramogų palyginimai, analizės.

Įgudęs jaunuolis ėmė dalyti patarimus bei patirtus įspūdžius įvairiuose kelionių portaluose. Taip prasidėjo vieno žinomiausių ir populiariausių Lietuvoje kelionių agentūros – „Makalius.lt“ gyvavimo istorija.

„Aš labai domėjausi kelionėmis. Nuo vaikystės gilinausi į kelionės organizavimo užkulisius. Analizavau kiekvieną segmentą – skrydžius, viešbučius, pramogas – ir žiūrėjau, kiek kelionės organizatorius užsidirba iš manęs. Kodėl vienur yra pigiau ar brangiau nei kitur? Viską lyginau, stebėjau, analizavau skaičiukus“, – pasakoja vienas žinomiausių ir jauniausių kelionių organizatorių Lietuvoje.

Biuras ir verslas, kaip sako pats Rimvydas, atsirado tuomet, kai nusibodo sėdėti ant sofos. „Sekasi, nes man tai patinka, aš tuo gyvenu. Man įdomu ne tik keliauti, bet ir domėtis tuo iš esmės“, – sako Rimvydas,  kuris iki šiol labai daug keliauja. „Jeigu pats Makalius nustos keliauti, žlugimas garantuotas. Niekam nebebūčiau įdomus“, – tvirtina jaunas verslininkas.

Programuoti pradėjo nuo 10-ies

18-metis Petras Šlekys ne kartą buvo pavadintas genijumi, bet, kalbant su juo pačiu, atrodo, kad visi jo pasiekimai, tarp kurių: „Mozilla“ atstovas Baltijos šalyse, jauniausias „Microsoft student partner“ programos dalyvis iš Lietuvos, „Google“, SAP, „Lloyds“, „Credit Suisse“ projektų koordinatorius – didelio darbo ir dar didesnio smalsumo rezultatas.

Tą geriausiai atspindi jo citata: „Mane labiausiai motyvuoja galimybė išmokti kažką naujo. Jei universitete praėjo kelios paskaitos, o aš nieko naujo neišmokstu, nueinu pas dėstytoją ir sakau, kad noriu daugiau žinių.“

Jau kelerius metus Petras mokosi, gyvena ir dirba ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Londone baigė mokyklą, dabar čia studijuoja informacijos vadybą verslui. Nors P.Šlekio profesinė karjera prasidėjo vos 10-ies metų, kai jis žengė pirmuosius žingsnius į programavimo sritį, pastaruosius ketverius metus programavimui, pasak jauno verslininko, laiko nebelieka.

„Programavimas mane patraukė, nes galėjau be jokių didelių investicijų sukurti realų produktą, kuriuo galėtų naudotis bet kas! Tai – nuostabi galimybė jaunimui išbandyti save įvairiose srityse, o gal net realizuoti savo kol kas neatskleistą potencialą. Juk kas galėjo prieš aštuonerius metus žinoti, kad programavimas man atvers vadybos duris ir leis dirbti su didžiausiomis technologijų kompanijomis“, – sako P.Šlekys.

Ant sparnų – kol studijuoji

Ramunė Piekautaitė – viena žymiausių Lietuvos drabužių ir kostiumų dizainerė, modeliuotoja. Būdama 27 metų, ji atidarė savo mados namus, nuo tada kuria ir pristatinėja savo vardo kolekcijas. Nors daugeliui jos profesija atrodo nepaprastai romantiška, Ramunė prisipažįsta, kad tik neseniai pradėjo leisti sau prabangą ilsėtis savaitgaliais. Visgi savo kelio garsi dizainerė nė už ką nesutiktų keisti.

„Kadangi mano visas darbas man yra malonus, aš negaliu pasakyti, kad jis sunkus. Kartais tikrai būna įtampos, ypač, kai spaudžia laikas, kai viską reikia daryti labai greitai. O visa kita – malonu. Bet lyg ant sparnų paprastai būni tol, kol studijuoji. Paskui prasideda gyvenimas ir darbas“, – sako garsi dizainerė.

Pasirinkti studijas – lengva, bet po jų prasideda gyvenimas. Dizainerei daug tenka bendrauti su jaunais žmonėmis, grįžusiais po studijų užsienyje, taip pat ir čia baigusiais mokslus. Jauni žmonės ateina pilni didžiulio optimizmo. O paskui pamato, kad reikia dirbti, ir būna labai dėl to nustebę.

„Jaunimą reikia nuteikti, kad jie žinotų, jog dirbti tikrai reikės. Galiu pasakyti, kad šioje, kaip ir bet kurioje kitoje profesijoje, 98 proc. yra darbas, o 2 proc. – malonumas. Bet džiaugsmo šiame darbe tikrai yra“, – sako R.Piekautaitė.

Grožio imperijos kūrėja

Karolina Taraškevič – viena garsiausių makiažo ir įvaizdžio dizainerių Lietuvoje. Nors jai dar nėra nė trisdešimties, profesionali vizažistė yra apkeliavusi beveik pusę pasaulio, įkūrusi savo vardo grožio imperiją, o jos darbai puošia garsiausius Lietuvos bei užsienio leidinius.

Karolina, makiažą kūrusi bene visoms Lietuvos įžymybėms, pasakoja, kad tapti makiažo specialiste buvo jos vaikystės svajonė.

Norintiems pasirinkti šią specialybę, meistrė pataria įvertinti tai, jog kelerius metus reikės tik investuosi į šią profesiją, į savo įdirbi, žinias. Karolina sako mėgstanti pajuokauti, kad jai ši profesija yra kaip prabangus hobis: „Tikrai daug kainuoja mokslai bei profesionali kosmetika darbui. Tai yra amatas, kaip ir daugelis kitų – kuris reikalauja daugelį metų lavinti įgūdžius, kad iš tiesų galėtum save vadinti šios profesijos profesionalu“.

Pati K.Taraškevič šioje srityje dirba jau 12 metų, bet vis dar daug investuoja į savo žinias. Jaunimui, norinčiam karjeros siekti būtent šioje srityje, meistrė patarė rasti gerą mokytoją bei mokytis iš jo. „Nusiteikite, kad šios profesijos reikės mokytis visą likusį gyvenimą. Bet iš tiesų, manau, reikia klausytis savo širdies, ir jei jauti, kad tai yra tavo kelias – būk drąsus ir ženk“, – sako K.Taraškevič.

Karininko duona – turintiems tvirtą charakterį

„Neplanavau tapti kariškiu, tačiau šiandien didžiuojuosi, galėdamas tarnauti savo šaliai. Kariškio profesija tinka ne visiems, tačiau nuoširdžiai trokštantys eiti šiuo keliu turėtų nebijoti sunkumų ir nepasiduoti susidūrę su pirmaisiais iššūkiais“, – svajojantiems apie kariškio duoną pataria majoras Gediminas Grinius.

Paklaustas, su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrė įstojęs į Karo akademiją, vyras sako, kad bene didžiausias buvo tas, jog kareivinėse tekdavo praleisti beveik visą laiką.

„Namo kasdien negrįždavome. Jei kažką prisidirbi, kareivinėse lieki ir savaitgaliui. Jokių susitikimų su bičiuliais ar mergina. Įtampą iš pradžių keldavo net mažiausios smulkmenos: kiekvieną dieną reikėdavo nepriekaištingai pasikloti lovą, nusiblizginti batus, išsilyginti uniformą... Civiliame gyvenime juk pagal griežtą dienotvarkę ne visada gyveni. Taigi pirmieji trys mokslo mėnesiai buvo sunkiausi. Papildomą stresą kėlė ir dideli fiziniai krūviai, nors sportuoti visada mėgau. Be galo kankino namų, draugų ilgesys. Nebuvau įpratęs taip ilgai būti be šeimos“, – apie karčias mokslo šaknis pirmaisiais mėnesiais pasakoja G.Grinius.

Šiandien majoro karinį laipsnį turintis G.Grinius sako, kad sunkiausiomis akimirkomis įkvėpimo jam suteikdavo žinojimas, kad reikia įveikti visas kliūtis.

„Man visada patiko susikurti tikslą ir jo siekti. Į sunkumus žiūrėjau kaip į varžybas, kurias turiu laimėti“, – pasakoja jis ir pabrėžia, jog einant šiuo keliu labai svarbu turėti tvirtą charakterį.

Patirtis iš profesionalų lūpų

Patirtimi dalinsis ir daugiau ne mažiau garsių savo srities specialistų:

  • LR susisiekimo ministras Rokas Masiulis 
  • Sporto komentatorius, TV laidų vedėjas, rašytojas, protmūšių organizatorius ir vedėjas Robertas Petrauskas
  • Sėkmės mokytojas ir greito mokymo ekspertas Algirdas Karalius
  • Verslininkas, vienas koncerno „VP Grupė“ akcininkų Ignas Staškevičius
  • Psichologė Sigita Novikovienė
  • „CV-Online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė

Taip pat apie savo specialybės subtilybes pasakos:

  • Verslininkė, didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos vadovė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė
  • IT srities atstovas Darius Dilijonas, dirbantis Olandijoje „Berenschot Intellerts“ bendrovėje technologijų vadovu (CTO)
  • Gydytoja neurologė, LSMU Medicinos akademijos kanclerė ir Neurologijos klinikos vadovė, profesorė Daiva Rastenytė
  • Energetikos srities atstovas, įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas
  • Bioinžinerius, farmacijos įmonės UAB „Sicor Biotech“ direktorius Giedrius Žunda
  • Biotechnologas Artiomas Akatovas, dirbantis visame pasaulyje lyderiaujančios aukštųjų technologijų įmonėss „Thermo Fisher Scientific“ padalinyje Vilniuje
  • Irkluotoja Donata Vištartaitė, daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionė, Rio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja
  • Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) chemijos mokytoja ekspertė Birutė Maciulevičienė
  • Žemės ūkio srities atstovas, žemės ūkio įrangą prekiaujančios įmonės „East West Agro“ (EWA) direktorius Gediminas Kvietkauskas
  • Logistas Aivaras Ruigys, dirbantis vienoje didžiausių šalies logistikos įmonių „Hoptransa“
  • Mechanikos inžinierius Justas Šimašius, dirbantis Klaipėdos įmonėje „Vakarų vamzdynų sistemos“
  • Pripažintas virtuvės šefas Vytautas Samavičius, dviejų Klaipėdos restoranų – „Momo Grill“ ir „Monai“ šeimininkas
  • VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos kapitonas mechanikas Raimondas Sapiega

Pašnekovai atskleis įdomias ir intriguojančias savo istorijas, kaip jiems pavyko tapti garsiais ir tikrais savo srities profesionalais.

Šiais metais taip pat rasite interviu su žurnalo „Kuo būti“ veidu – dainininke, konkurso „X Faktorius“ nugalėtoja Igle Bernotaityte.

Žurnale – nauji testai

Žurnale rasite ir tris naujus testus, kurių pagalba galima susisteminti jau žinomą informaciją apie save, sužinoti kažką naujo apie save, geriau suprasti savo charakterio bruožus, bendravimo stilių, norus ir poreikius.

  • Testai:
  • Profesinių interesų testas
  • Koks tavo elgesys ir tau tinkančios profesijos?
  • Kokia tavo motyvacija?

Žurnalo „Kuo būti 2017“ ieškokite prekybos centruose „Maxima“ „Norfa“, IKI, „Prisma“, „Rimi“, spaudos kioskuose bei knygynuose. Kaina 2,89 eur. 

facebook_logoKuo būti