PAPILDYTA ABITURIENTŲ KOMENTARAIS

Egzamino uždautis galite rasti čia.

Tikėjosi II-ojo pasaulinio karo

„Galvojau, kad bus apie II-ąjį pasaulinį karą, nes kažkaip teko peržiūrėti kelių metų egzaminus ir visada buvo. Deja, bet ne šiame, o aš jį geriausiai mokėjau. Gailiuosi, kad nepasimokiau Lietuvos prezidentų, nes buvo tema apie juos“, – sakė penkis mokykloje iš istorijos turėjusi abiturientė Urtė.

Paklausta, ar planuoja gyvenimą sieti su istorija, ji prisipažino, kad šiais metais niekur neketina stoti. „Nežinau, kur stosiu kitais metais, tai galbūt istorijos egzamino man reikės tuomet“, – sakė Urtė.

Mokėsi eksternu

Kita kalbinta mergina pasakojo, kad neturėjo istorijos pamokų dvejus metus ir mokėsi egzaminui eksternu. Ji prisipažino, kad nežinanti, ar jai prireiks istorijos ateityje, todėl ir pasirinko tokį mokymosi variantą. „Namie prisiruošti mokintis buvo sunku, todėl manau tai lėmė, kad man egzaminas pasirodė gan sudėtingas“, – sakė Gindvilė.

„Man asmeniškai žemėlapiai apie Vilnių ir Klaipėdos kraštą pasirodė labai sunkūs. Taip pat sunkumų kėlė šaltiniai, nes aš jų nenagrinėjau klasėje. Nuojautą turiu, kad išlaikysiu, o kiek jau gausiu, čia jau kitas klausimas“, – juokėsi abiturientė.

Koją kišo politinės doktrinos

Užupio gimnazijos abiturientas Rapolas po egzamino sakė, kad bent jau temomis, tai egzaminas nepasirodė sunkus, tačiau jame netrūko suktų klausimų.

„Man asmeniškai buvo tokių užduočių, kur buvo sunku suprasti, o ko iš manęs prašoma. Aišku, pasigilinus, jau pasirodė tos užduotys lengvesnės. Sunkesnė man tema pasirodė apie politines doktrinas, nes vienas šaltinis buvo dalinai klaidinantis“, – sakė abiturientas. Nors itin pakiliomis nuotaikomis jaunuolis nespinduliavo, tačiau optimistiškai kalbėjo, kad temos egzamine jam buvo palankios.

Kai kuriuose egzaminuose galima numanyti temas, tačiau Rapolas pasakojo, kad šiam egzaminui ruošėsi remdamasis egzamino programa. „Nežinau, ar čia man, bet lyginant su kitais egzaminais, tai istorijos parašiau lėčiausiai. Kitus rašiau greičiau, leisdamas sau pailsėti, o šį rašiau susikaupęs ir net atrodė, kad smegenys užvirė“, – pasakojo aštuonetą mokykloje turėjęs abiturientas. Šio egzamino jam reikės, todėl vaikinas tikisi, kad rezultatas nenuvils.

Mokėsi paskutinė minutę

„Egzaminas pasirodė gal ir nelabai sunkus, tačiau supratau, kad reikėjo pasimokyti daugiau, nes palikau viską paskutinei dienai“, – pasakojo abiturientė Paulina. Mergina prisipažino, kad sunkiausios užduotys egzamine jai pasirodė apie viduramžius ir stalinizmą – prie pastarosios temos ji parašė mažiausiai.

Paulina teigė, kad užduotys buvo aiškios, suprantamos, tačiau koją kišo nepasitikėjimas savo žiniomis ir jų trūkumas. „Tikiuosi, kad bent minimumą gausiu“, – sakė septynis mokykloje turėjusi abiturientė. 

Socialinė erdvė

Socialinėje erdvėje abiturientai „gyveno“ įvairiomis emocijomis. Kai kuriems pasirodė, kad egzaminas labiau priminė teksto suvokimo, o ne istorijos egzaminą. Abiturientai rašė, kad jiems sunkiausiai pasirodžiusios politinės doktrinos bei karikatūros. Daugelis teigė, kad egzamino būta sunkaus, o tai, ką abiturientai labiausiai kartojosi ir tikėjosi – nebuvo.

Egzamino išvakarėse istorijos mokytojas pasidalino patarimais, kurie tikimės, kad buvo naudingi.

Mokytojui egzaminas pasirodė nesunkus

„Egzaminas  tikrai nebuvo sunkus. Skaičiau virtualią erdvę, ten buvo rašoma, kad daug šių dienų istorijos temų paliestų, bet niekur jų neradau... Viskas yra pagal egzamino programą, temos tokios, ką mokėmės. Su savo mokiniais būtent tą ir kartojomės, tai kažko naujo nebuvo.  Manau, kad egzamino sunkumas buvo vertinamas pagal tai,  kiek abiturientas jam rengėsi. Jei sistemingai yra dirbama visus metus, tai užduotys neturėjo būti kažkokios nesuprantamos ar sunkios“, – po egzamino pasakojo Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojas Mindaugas Nefas.

Mokytojas pridėjo, kad nereikia nieko stebėtis, kad istorijos egzaminas yra būtent tokios tipo: labiau primenantis teksto suvokimo patikrinimą. „Jau ne pirmus metus toks formatas yra pasirenkamas. Ar tai geras, ar blogas – čia jau sunku pasakyti. Pirmieji klausimai t.y. testinėje dalyje yra suprantami ir paprasti, nes egzaminas yra orientuotas į įvairių įgūdžių abiturientus, kad ir jie galėtų surinkti minimalų balų skaičių. Egzamine taip pat buvo galime rasti pasikartojančių temų t.y. Gedimino laišką, Jogailos privilegijas, žemaičių skundą. Tikrai manau, kad egzaminas nebuvo sunkus, nors moksleiviai galbūt sako kitaip“, –  sakė istorijos mokytojas. Jis taip pat pridūrė, kad egzamino užduotys buvo suprantamos ir ne per daug sudėtingos.

Egzamino sandara

Egzamino užduotyje buvo klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos Viduriniaisiais, Naujaisiais amžiais ir iš Naujausiosios istorijos. Užduotyje yra po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrina aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.

Norint išlaikyti egzaminą, reikia iš 100 taškų surinkti 16.

Praėjusiais metais istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė šiek tiek mažiau nei šiemet – 10 066 kandidatai. Egzaminą išlaikė 98,25 proc. kandidatų. 100 balų įvertinimą gavo 0,07 proc. kandidatų.

Pasinaudok konkursinio balo skaičiuokle

Pagrindiniai egzaminai t.y. matematikos, lietuvių, anglų ir istorijos jau išlaikyti. Dabar belieka laukti rezultatų, kaip kiekvienam pasisekė. Kol laukiame įvertinimų iš NEC, kviečiame pasinaudoti konkursinio balo skaičiuokle, kuri padės įvertinti, kokio minimalaus balo reikia iš vieno ar kito egzamino, kad įstotumėte ten, kur norisi.