Istorijos brandos egzamino užduotis galite rasti čia.

Testo atsakymai

  1. A
  2. C
  3. C
  4. C
  5. C
  6. C
  7. B
  8. D
  9. B
  10. A
  11. C
  12. A
  13. A
  14. B
  15. B
  16. C
  17. C
  18. B
  19. A
  20. C
  21. A
  22. D
  23. D
  24. D
  25. D

„Egzamino testo dalis buvo orientuota į atpažinimą ir vidutinį žinių lygį. Mano nuomone, kad  egzamine trūksta vertybinių nuostatų ir nei viename iš tų klausimų, kurie pateikiami, gilios analizės nereikia. Testas galėjo būti šiek tiek sudėtingesnis. Realiai tai yra šioks toks reveransas tam, kad būtų visiems galima išlaikyti egzaminą ir gauti minimalų balų skaičių“, – sakė mokytojas.

Abiturientai po egzamino buvo nusiteikę įvairiai. Apie jų emocijas galite skaityti čia.

Klausimai apie krikštą

Į 26-33 klausimus abiturientai turėjo atsakyti remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais. Anot R.Ramanausko, Lietuvos krikšto tema jau yra gana nuvalkiota ir banali. Taip pat pateikiami ir šaltiniai, kurie yra buvę egzamine, pavyzdžiui žemaičių skundas Konstanco susirinkimui. „Jei neklystu, tai freskos fragmentas irgi yra jau buvęs kažkuriame egzamine – tiesiog matomas dalinis copy paste principas. Klausimai labai elementarūs: tiesiog elementarios teksto suvokimo užduotys. Vienintelis šioje užduotyje 31 klausimas reikalavo analizės. Galbūt buvo galima paslysti abiturientui, bet čia turėjo jau įsijungti analitiniai sugebėjimai, nes pats dokumentas yra datuotas 1415 metais, o oficiali Žemaitijos krikšto data yra 1413 metai. Jau kaip ir de facto, o šaltinyje yra prašoma priimti šventą krikštą. Reikia turėti gebėjimą būti dialoge su autoriumi ir suvokti viską tinkamu kampu. Čia kalbama ne apie krikštą, o apie tai, kad oficialiai Šventasis sostas pripažintų krikštą, kurio teisėtumą ginčija kryžiuočiai. Abiturientas šioje vietoje turi žinoti politines ir religines peripetijas“, – sakė Užupio gimnazijos istorijos mokytojas.  

Politinės doktrinos

„Nežinau nei vieno vadovėlio ar pratybų sąsiuvinio, kur nebūtų šios karikatūros. Gal kažkiek koją kišti galėjo šaltinis B: kur yra užslėpta konservatizmo doktrina, bet daugiau tarsi kalbama apie anarchiją. Būtent konservatizmo vertybės perteikiamos per Prancūzijos didžiosios revoliucijos prizmę ir jos patirtį. Visa kita – atsakomi dalykai. Kur yra pozityvesnis dalykas, kad 41 klausime iš tų trijų doktrinų klausiama apie reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje. Aš duočiau daugiau taškų ir didesnę apimtį būtent pamąstymui, o ne atpažinimui“, – teigė R.Ramanauskas.

Lietuvos prezidentai

Anot mokytojo, šioje užduočių dalyje sunkiausias šaltinis galėjo pasirodyti karikatūra. „Yra tam tikros informacijos, kuri šiek tiek klaidina, pavyzdžiui, tos kometos žvaigždė. Kieno čia portretas? Net neįsivaizduoju. Tai yra tam tikra perteklinė informacija, kuri iš dalies mokinius išorientuoja. Mokinys juk pamatęs karikatūrą ar kažkokį vizualą turi pats sau papasakoti siužetą: ką jis mato, apie ką yra pasakojimas. Po to alegorinį siužetą suderinti su tam tikromis istorinėmis ir politinėmis aktualijomis, o tada jau daryti išvadas. Bet visa kita šiame segmente yra labai prasta: tiesiog išrinkti citatų iš šaltinių“, – pasakojo istorijos mokytojas.

„Norėčiau gal atkreipti dėmesį, kad 46-asis klausimas - kaip prezidentai apibudina Lietuvos galimybes tarptautinėje politikoje? - mano nuomone yra šiek tiek nekorektiškas. Realiai aiškių tokių galimybių pateiktuose šaltiniuose nėra apkalbėta. Yra rašoma tik apie pavojus. Manau, kad prasilenkia šaltinių medžiaga su klausimu, kuris yra  iškeliamas. Bus sunkus vertinimas ir ne sykį reikės kreiptis į trečiąjį vertintoją“, – sakė R.Ramanauskas.

Paskutinė egzamino užduoties dalis

Anot istorijos mokytojo, šioje dalyje karikatūra yra aiški, taip pat ir žemėlapis, kuris yra visiškai atpažinimo. „50-asis  klausimas galbūt man šiek tiek kliūva. Jei pasižiūrime į šaltinį A, kur rašoma apie Rusiją, ar kariuomenės išvedimas yra pasikeitimas? Ar iš Rusijos tikisi, ar iš kitų? Kalbama apie įsiliejimą į tarptautinę bendruomenę, nepriklausomai nuo to, kokį ji pasirinks valdymo būdą. Vėl gi grįžtant prie klausimo, tai koks čia yra pasikeitimas? Pokyčio nėra, čia labiau yra principas, kuriuo reikėtų konstruoti pokarinio pasaulio santykius su bolševikine Rusija“, – kalbėjo Užupio gimnazijos mokytojas.

Egzamino sandara

Egzamino užduotyje buvo klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos Viduriniaisiais, Naujaisiais amžiais ir iš Naujausiosios istorijos. Užduotyje yra po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrina aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.

Norint išlaikyti egzaminą, reikia surinkti bent 40 proc. taškų, skiriamų už bendrojo kurso klausimus, taigi iš 100 taškų surinkti 16.

Praėjusiais metais istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė šiek tiek mažiau nei šiemet – 10 066 kandidatai. Egzaminą išlaikė 98,25 proc. kandidatų. 100 balų įvertinimą gavo 0,07 proc. kandidatų.