Psichologai pataria: neatidėliokite profesijos pasirinkimo

Profesijos pasirinkimas – vienas svarbiausių sprendimų žmogaus gyvenime, kurio sėkmė susijusi su būsima psichologine, socialine ir ekonomine padėtimi. Tai yra tarsi pamatai, ant kurių bus statomas visas žmogaus gyvenimas: jei specialybė bus miela, tuomet ir darbas kels pasitenkinimo jausmą, žmogus tobulins savo žinias ir įgūdžius, jausis svarbus. Priešingu atveju, tai gali tapti kančia.

Kodėl taip atsitinka, kad jaunam žmogui ne visada sekasi teisingai pasirinkti profesiją? Ką patys jaunuoliai, jų artimieji ar aplinkiniai daro ne taip?

Dažnai profesijos pasirinkimą nulemia profesijos populiarumas, prestižas, nuomonė, kad tai yra gerai apmokama profesija, pasipriešinimas tėvams arba renkamasi, ką ir draugai.

Apsisprendimo priežastys

Į šiuos klausimus turi atsakymus Kauno teritorinės darbo biržos psichologai Rimgailė Krikščiūnaitė ir Algimantas Smailys, sukaupę didelę praktinę profesinio konsultavimo patirtį karjeros valdymo srityje.

Jų teigimu, viena iš daugelio priežasčių, kodėl jaunam žmogui sunku apsispręsti dėl profesijos yra ta, kad jie savo laiku atidėliojo pasirinkimą ir profesijos neįgijo, arba įgijo neatitinkančią realių asmens norų bei galimybių. Deja, dažnai jaunų asmenų profesijos pasirinkimą nulemia tokie veiksniai kaip profesijos populiarumas, jos prestižas visuomenėje, nuomonė, kad tai yra gerai apmokama profesija, pasipriešinimas tėvų nuomonei arba renkamasi tą patį, ką ir artimiausi draugai. Jei jaunuoliui prasčiau sekėsi mokykloje, tuomet jis kuo greičiau skuba mokymosi veiklą pakeisti darbu. Visa tai gali nulemti, kad jaunas žmogus nusivils savo pasirinkimu ar dirbs nemėgstamą darbą, bijodamas dar kartą suklysti.

Būna atvejų, kai tėvai, mokytojai, klasės draugai ar kiti jaunuoliui svarbūs žmonės netolerantiškai ar net pašaipiai vertina jauno žmogaus pasirinkimą. Patirtas pažeminimas, susijęs su profesinio ketinimo paviešinimu, sukelia jaunuolio uždarumą, nepasitikėjimą kitais žmonėmis, todėl jis nedrįsta kreiptis patarimo į daugiau patyrusius žmones ar specialistus, o pasiduoda atsitiktinėms aplinkybėms, gali pasukti keliu, kuris veda į nelegalią veiklą su įvairiomis jos pasekmėmis.

Nebijokite eksperimentuoti

Ir priešingai, žinojimas, ko nori, veržlumas, iniciatyvumas gali labai padėti – ne tik renkantis profesiją, bet ir tobulėjant ją įgijus. Štai Giedrė Vaičytė nedvejodama grįžo iš Vilniaus į gimtuosius Biržus ir, turėdama teisininkės išsilavinimą, dar išmoko konditerio amato – tam, kad vadybininkės darbas „Biržų duonoje“ būtų geriau suprantamas. Ji pataria bendraamžiams neišsigąsti, jei nežino, kokį kelią pasirinkti, o priešingai – nebijoti eksperimentuoti. „Nebūtinai pirma stotelė po mokyklos bus ta vieta, kuri labai patiks ir kurioje norėsis likti. Tad jei kirba mintis, kad esi ne savo vietoje – nebijok ieškoti toliau“. Giedrės manymu, nebūtina stoti į universitetą, kad aplinkiniai tave vertintų –turime begalę profesijų, kurias galime įsigyti profesinėse mokyklose.

 „Užsisėdėjusių“ jaunuolių problema: kaip ją spręsti?

Ilgesnį laiką nedirbę ir nesimokę jaunuoliai praranda socialinius ryšius ir įgūdžius, patiria savigarbos ir savęs vertinimo pokyčių, jaučiasi nesaugūs, atstumti.

Psichologai įžvelgia „užsisėdėjusių“ jaunuolių problemą, kurie ilgesnį laiką nedirbę ir nesimokę mažai bendrauja su kitais žmonėmis ir todėl beveik praranda socialinius ryšius ir įgūdžius, patiria didesnių savigarbos ir savęs vertinimo pokyčių. Dėl menkų galimybių dalyvauti viešajame gyvenime ir palaikyti aktyvią socialinę komunikaciją, jie patenka į socialinės atskirties grupę – jaučiasi nesaugūs, atstumti. Tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę, formuoja išankstines nuostatas, kad profesijos pasirinkimas ir darbo rinka yra loterija.

Svarbiausias dalykas – bendradarbiavimas

Ne vieną tokio „užsisėdėjusio“ situaciją pavyko pakeisti, bendradarbiaujant pačiam jaunuoliui ir psichologams. Pavyzdžiui, buvo pakviestas vaikinas, kuris baigęs mokyklą niekur neįstojo, nes mokslas jam sunkiai sekėsi. Tėvų išlaikomas, kartais turėdamas kokį trumpalaikį darbelį, jaunuolis nematė aiškios ateities perspektyvos. Didžiąją laiko dalį jis praleisdavo prie kompiuterinių žaidimų – taip, jo žodžiais, lavindamasis.

Specialistai vaikinui rekomendavo apsilankyti pas psichologą individualiai konsultacijai. Konsultacijos metu išaiškėjo daug jaunuolio asmeninių problemų, atsiradusių dar ankstyvojoje paauglystėje ir turinčių įtakos tolesniam bendravimui su tėvais, bendraamžiais, išankstinėms nuostatoms, ką vienu ar kitu atveju pasakys kiti. Jis buvo išmokęs bejėgiškumo, tai yra, kai žmogus jaučiasi pats negalintis valdyti situacijos, todėl padėties pagerinti net nesistengia. Psichologas padėjo jaunuoliui susivokti savyje, pažinti savo stipriąsias puses ir įveikti baimes. Vaikinas pasirinko konditerio profesiją, kuri jam buvo tinkamiausia, ir ėmė siekti savo tikslo, pajutęs, kad gali pats, be kitų pagalbos, padaryti tai, ko anksčiau nedrįso. Prireikė net 8 individualių konsultacijų tokiam rezultatui pasiekti, o jaunuolis pasakė: „Gaila, kad anksčiau to nežinojau“.

Parengta pagal www.jaunimogarantas.lt informaciją