Pirmas žingsnis – pasirinkti profesiją

Tai ką reikia žinoti, jei nusprendi išbandyti laimę svetur ir stoti į užsienį? Anot „Baltic Council“ išsilavinimo užsienyje konsultantės Daivos Siautilaitės, visada protingas variantas yra kreiptis į konsultantus, nes informacijos šia tema – į valias. „Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – apsispręsti dėl pačios profesijos. Būtent tai kartais būna pats sunkiausias etapas. Taip kaip pasirinkti? Variantai yra įvairūs: galima tai daryti atmetimo būdu, pasitelkiant Šeimos tarybą, kuri bendrauja, kalbasi ir per kelis metus priima sprendimą. Galbūt kai kuriais atvejais gali padėti draugai ar giminės, kurie užsiima tam tikra veikla ar profesija, nes jie duoda praktinių patarimų. Kitas dalykas – rekomenduoju, jei yra galimybė, sudalyvauti įvairiuose seminaruose, konsultacijose, susitikti su universiteto atstovais. Jei yra galimybė, net nuvykti į universitetą, pakalbėti su studentais. Visa tai yra labai naudinga, kuomet reikia pasirinkti, ką nori veikti trejus arba ketverius artimiausius studijų metus“, – patarė D.Siautilaitė.

Dokumentų pateikimas

Kitas svarbus momentas – dokumentų pateikimas, kuris jau prasidėjo rugsėjo pradžioje. Pirmas priėmimo etapas tęsiasi iki spalio 15 dienos. Šią datą turėtų įsidėmėti tie studentai, kurie renkasi tokius universitetus kaip Oksfordas (Oxford angl.) ar Kembridžas (Cambridge angl.) bei studijų programas: mediciną, veterinariją ar stomatologiją.

Iki sausio 15 dienos vyksta kitas dokumentų priėmimo etapas, kuriame priimami prašymai, norinčių studijuoti likusiose studijų programose t.y. verslas, tarptautiniai santykiai, viešieji ryšiai, ekonomika, finansai ir t.t.  Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dokumentų pateikimas nesibaigia su prieš tai minėta diena. Yra antrasis etapas, kuriame dokumentus galima dar teikti iki birželio 30, tačiau pažymėtina, kad universitetų pasirinkimas jau bus šiek tiek ribotas: tikimybė patekti į topinius universitetus, tokių kaip, Mančesterio (Manchester angl.), Daramo  (Durham angl.), Bristolio (Bristol angl.), išlieka mažesnė.

Pusę sėkmės – geras motyvacinis laiškas ir metiniai pažymiai

Kalbant apie dokumentų pateikimą, D.Siautilaitė pastebi, kad dažniausiai studentams nuostabą kelia, kad reikia pateikti vienuoliktos klasės metinius pažymius. „Dvyliktoje klasėje, kuomet teikiami dokumentai, abiturientai dar neturi paskutinių metų įvertinimo. Pirmame etape teikiami vienuoliktos klasės pažymiai, o kai kurie TOP universitetai prašo ir dešimtos klasės. Reikalinga yra mokytojo rekomendacija ir motyvacinis laiškas, kuris turi būti parašytas kiekvieno individualiai ir savarankiškai. Tai yra turbūt didžiausias darbas. Dažnai būsimiems studentams sakau, kad jeigu prieš komisiją galėtumėte pasirodyti pagal tam tikrą formą, tai būtų labai paprasta. Atrodytumėte kaip kareivėliai: gaunate klausimus, atsakote į juos, pateikiate atsakymą ir visi vienodi. Universitetas tiesiog negalėtų išsirinkti, todėl motyvacinis laiškas yra rašomas labai individualiai. Priklauso nuo žmogaus rašymo stilistikos, kaip dėsto mintis, ką yra nuveikęs per paskutinius du ar tris metus, kokia veikla užsiėmė, ką skaito, kuo domisi – viskas yra labai svarbu. Tik reikia turėti omenyje, kad yra ribojama laiško apimtis, todėl sunku būna tiems, kurie labai daug veikia, o išskirti reikia svarbiausius dalykus“ , – kalbėjo išsilavinimo užsienyje konsultantė.

Moteris pažymėjo, kad penkiasdešimt procentų sėkmės stojant – pažymiai ir motyvacinis laiškas. D.Siautilaitė taip pat atkreipia dėmesį tų, kurie baigė muzikos, meno ar sporto mokyklas. Nepaisant to, jei ir pretenduojate į ekonomikos studijų programą, visą tai reikia parodyti, nes tai yra papildomas išsilavinimas, kuriam skyrėte ne vienerius metus.

Reikalavimai – skirtingi

Pildant dokumentus galioja ir egzaminų reikalavimas: universitetai būtinai paprašys metinio dvyliktos klasės vidurkio bei trijų valstybinių egzaminų. Kiekvienas universitetas prašo skirtingų mokomųjų dalykų. „Reikalavimai taip pat yra skirtingi: gali būti trijų valstybinių egzaminų vidurkis, trijų valstybinių egzaminų kiekvieno atskiras balas, gali būti kombinacija: du būtinai turi būti tam po tam tikrą balų skaičių, o jau trečias – nebesvarbu. Pavyzdžiui, reikalavimai Glazgo (Glasgow angl.) universitete: metinis prašomas  – 9, iš trijų valstybinių egzaminų vidurkis turi  būti 90 ir kiekvieno atskirai po 90. Manau, kad dvyliktokai turėtų įsivertinti, kad tai ganėtinai aukšti reikalavimai. Aišku, nereikia išsigąsti: yra tokių universitetų, kurie tokių aukštų reikalavimų nekelia“, – pasakojo pašnekovė.

Pirmose vietose – IT studijų programos

Tai ką renkasi tautiečiai, kurie nusprendžia aukštojo mokslo siekti užsienyje? Pasirodo, kad penkerius metus iš eilės studijų programų topas nesikeičia. Neblėsta informacinių technologijų studijų paklausa. Ekonomika ir finansai visada užima antras vietas po IT. Pastaraisiais metais nemažai jaunimo rinkosi studijų programas biochemijos, biotechnologijų, genetikos srityse.  Anot, D.Siautilaitės, visuomet yra ieškančių tarptautinių santykių studijų programų: tai labai tikslingi studentai, kurie suvokia, kad JK universitetuose studijų programas yra orientuotos į politiką. Taip pat lietuviai renkasi chemijos ar fizikos studijas bei menų srities programas: šokis, šiuolaikinis šokis, teatras, architektūra – jos mažiau populiarios.

Pasirinkimas iš 150 universitetų

JK gali pasigirti itin gausia universitetų pasiūla. Būsimi pirmakursiai gali pasirinkti net iš 150, todėl išsirinkti kartais būna šiek tiek sudėtinga. Tarp lietuvių mėgstamiausi yra Mančesterio (Manchester angl.), Edinburgo (Edinburgh angl.), Glazgo (Glasgow angl.) ir Bristolio (Bristol angl.) universitetai, tačiau D.Siautilaitė pažymi vieną nerašyta tendenciją, kad iš Edinburgo (Edinburgh angl.) dažnai būsimi studentai gauna atmetimus. Niekur nėra parašyta, tačiau manoma, kad kiekvienai Baltijos šaliai yra duodamas ribotas kvietimų skaičius. Taip pat aukštai vertinami yra Njukastlio (Newcastle angl.),Esekso (Essex angl.), Svonsio (Swansea angl.) universitetai.