Štai Kirsty, trijų vaikų mama, kurios viena dukra jau studijuoja, o kita – šiuo metu kaip tik bando stoti, teigė, kad būtent renkantis universitetus iškyla klausimas, ar jo reitingai gali padėti ateityje, kuomet bus ieškomasi darbo.

„Kai kuriuose universitetuose kaina skiriasi kelis kartus, tačiau kaip palyginti ir įvertinti aukštąsias mokyklas? Ar mano dukrą geriau išmokys matematikos tame universitete, kuris už mokslo metus prašo įspūdingos sumos nei tas, kuriame mokslai kainuoja pigiau? Ar tikrai ateitis priklauso nuo to, kokio universiteto pavadinimas bus įrašytas tavo gyvenimo aprašyme? Kuo daugiau klausimų bandome atsakyti, tuo daugiau jų mums kyla“, – rašė moteris.

Tai kaip yra iš tikro? Pasirodo, kad kalbant apie moteris, tai tos, kurios įgyja universitetinį išsilavinimą, finansiškai yra geriau apsirūpinusios nei tos, kurios, pavyzdžiui, įgijo profesinį išsilavinimą. Tačiau kitas klausimas yra, ar galima įsprausti į rėmus tai, ką papildomai duoda kiekvienas universitetas. Kalbama ne apie studijas ir jų kokybę, o apie studentišką gyvenimą. Kartais net negalima sulyginti ir pamatuoti, kiek studentiškas gyvenimas viename ar kitame universitete davė naudos, kiek buvo suteikta satisfakcijos, kiek tai prisidėjo prie žmogaus asmenybės raidos. Bet jei kalbėsime apie finansinius rodiklius, tai be abejo, juos galima pamatuoti ir palyginti.

Uždarbis

Fiskalinių mokslų institutas kartu su Kembridžo ir Harvardo universitetais atliko tyrimą, o jo rezultatais pasidalino šių metų pradžioje. Buvo išnagrinėta 260 tūkst. absolventų darbo užmokestis, kurio amplitudė buvo itin aiški. Pavyzdžiui, Londono ekonomikos mokyklos, Oksfordo, Kembridžo universiteto absolventai rikiavosi daugiausiai uždirbančių sąrašo viršuje.

Net 10 proc. šių trijų institucijų absolventų t.y. vyrų, uždirba daugiau nei 100 tūkst. svarų per metus per pirmąjį dešimtmetį nuo studijų pabaigos. Londono ekonomikos mokyklos absolventės gali pasidžiaugti tuo, kad tik jos yra tarp 10 proc. uždirbančių daugiau nei 100 tūkst. svarų per metus moterų.

Jei pažiūrėsime į sąrašą žemiau, tai 10 proc. uždirbančių 60 tūkst. svarų per metus, rikiuojasi net 30 skirtingų aukštųjų mokyklų absolventai. Sąrašo pabaigoje galima pamatyti tam tikrų signalų, kurie verčia susimąstyti. Sąrašo apačioje atsiduria net 23 universitetai, kurių absolventai uždirba mažiau nei tie, kurie neturi aukštojo mokslo diplomo. Net devyni universitetai minimi, kuomet kalbama apie moteris: jų absolventės uždirba mažiau nei tie, kurie neturi diplomo.

Studijų programos

Studentai, kurie studijuoja mediciną, ekonomiką, teisę ar matematiką, ateityje uždirba daugiau nei vidutinis asmuo, turintis aukštojo mokslo diplomą. Tie, kurie nusprendė, kad menas yra jų pašaukimas, ateityje tikėtina, kad susidurs su finansinėmis problemomis. Jei žiūrėsime į bendrą vidurkį, tai tie studentai, kurie studijavo menus, tikėtina, kad ateityje uždirbs mažiau nei tie, kurie neturi išsilavinimo. Aišku, visada pasitaiko išimčių, bet tai tik vienetai.

Kuomet svarstomas aukštojo mokslo išsilavinimo klausimas būtent šie faktoriai išskiriami ryškiausi: universitetas ir studijų programa. Tačiau tyrimą atlikę mokslininkai išskiria ir kitus niuansus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Mūsų priešistorė t.y. šeima yra itin svarbus rodiklis, nulemiantis ateitį. Kaip tėvai gali įtakoti jūsų ateities uždarbį? Tyrimo metu paaiškėjo, kad studentai, kurie yra kilę iš aukštesnio socialinio sluoksnio, pabaigę studijas uždirbo daugiau nei jų vidutinės ar žemesnės socialinės klasės kolegos. Nesvarbu, kad studentai baigė tas pačias studijas, tą patį dalyką, tačiau asmuo, kuris buvo kilęs iš turtingesnės šeimos, ateityje uždirbo daugiau.

Socialinis statusas

Priklausymas vienai ar kitai organizacijai ar universiteto grupei yra tapęs tam tikras socialinio statuso įtvirtinimu. Galbūt tai skambės gan senamadiškai ir paikai, tačiau tiesa yra nenuginčijama. Štai 1990 metais susikūrė medicinos studijuojančių studentų judėjimas, kuris pavadintas Russell vardu, mat šiame Londono viešbutyje vykdavo susitikimai. Priklausymas tokiam judėjimui tarsi suteikia išskirtinumą.

Kalbant apie universitetų pasirinkimą, vis daugiau įtakos daro sudaryti reitingavimo sąrašai. Jie duoda tam tikrą toną besirenkantiems: visi nori patekti ir mokytis pirmojo dešimtuko universitetuose, nes tai yra prestižo klausimas. Nors daugelis akademikų skeptiškai vertina tokius sąrašus, kuriuos skelbia kasmet įvairios žiniasklaidos priemonės ar organizacijos, tačiau studentai jais itin pasikliauja ir vertina. Galima pamatyti kiekvienais metais atsirandančią tendenciją, kuomet prašymų skaičius viename ar kitame universitete išauga priklausomai nuo sąrašo rezultatų.

Stojama bet kur

Studijos universitete tapo savaime suprantamu dalyku, kuomet baigi mokyklą. Seniau buvo klausimas, ar iš viso pasiseks įstoti į aukštąją mokyklą, o dabar klausimas kylą, koks universitetas tai bus. Būtent dėl to pastaruoju metu darbdaviai kartais nebekreipia dėmesio į prestižinius pavadinimus. Štai viena įdarbinimo įmonė darbdaviui gyvenimo aprašymus siunčia be informacijos apie universitetą. Kodėl? Nes universitetinis išsilavinimas jau tapo savaime suprantamu dalyku, todėl žiūrima ir labiau akcentuojami papildomi dalykai: darbo praktika, profesiniai įgūdžiai ir panašiai.

Negana to, pavyzdžiui, tam tikros Londono įmonės net bando būti socialiai atsakingos, todėl priima ne vien prestižinių mokyklų absolventus. Ieškodami naujų darbuotojų, jie priima tuos, kurie yra baigę ne Oksfordo ar Kembridžo universitetus, norėdami parodyti įmonės darbuotojų diferenciaciją. Kai kurios įmonės net atskleidė, kad jie nori įvairiapusiško kolektyvo, o ne klonuotų Oksfordo absolventų, todėl vien garsus universiteto vardas jiems darbo negarantuoja.