„Šiais laikais mokslas jau yra labai tarptautiškas ir bendradarbiavimas su užsienio institucijomis visada turi pridėtinės vertės. Be to, „Erasmus+“ praktika gali būti puiki ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia“, – sako Aušrinė Jurkevičiūtė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Galimybės, kurių Lietuvoje nėra

A. Jurkevičiūtė pasakoja praktikos metu turėjusi progą naudotis mikroskopu, kurių pasaulyje yra vos keli, tad ir kai kurių tyrimų nebūtų galėjusi atlikti Lietuvoje. „Man visada patiko mikroskopu darytos nuotraukos, nes taip galima pamatyti tai, ko plika akimi nepamatysi. Praktikos metu išbandytas helio jonų mikroskopas turi itin gerą rezoliuciją, tad gavau tikrai kokybiškų vaizdų“, – džiaugiasi jaunoji mokslininkė, praktiką atlikusi Pietų Danijos universitete.

Doktorantai tikina, jog užsienio universitetuose neretai pasitaiko galimybė dirbti ir mokytis su nauja, kitokia technika, įgyti daugiau praktinės patirties. „Teko susipažinti ir išmokti naujų analizės metodų, kurie praverčia iki šiol. Įgijau nemažai praktinių žinių konkrečioje srityje bei savarankiško darbo organizavimo“, – vardija Agnė Šmigelskytė, KTU studijuojanti doktorantūrą chemijos inžinerijos srityje.

Sunkumai užgrūdina

Išvykus studijuoti ar dirbti svetur, neišvengiamai susiduriama ir su kebliomis situacijomis, tačiau visa tai nenueina veltui, o kraunasi į patirties „bagažą“.

„Sunku prisitaikyti prie nepažįstamos šalies gyvenimo būdo ir taisyklių. Be to, praktikos metu dirbau su man visiškai nauja tematika, tad iš pradžių buvo sunku įsivažiuoti į darbą. Vis dėlto laikui bėgant šios problemos išsisprendė“, – pasakoja A. Šmigelskytė, „Erasmus“+ praktiką atlikusi Vokietijoje, Miuncheno technikos universitete.

A. Jurkevičiūtė prisimena gana nemalonią situaciją, kai nuvykus atlikti tyrimų į Madso Clauseno institutą ir susitikus su padaliniu vadovu, šis doktorantei neturėjo laiko. „Jo straipsnius spausdina tik „Nature“ žurnale (tai Didžiosios Britanijos tarpdisciplininis, labiausiai pasaulyje cituojamas mokslinis žurnalas) ir vykdo milijonų eurų vertės projektus, o čia atvažiuoju aš – tuo metu antro kurso doktorantė. Jis nesuprato, kodėl turėtų man skirti bent dalį savo laiko, jei jokios pridėtinės vertės nesukursiu“, – prisimena jaunoji tyrėja.

„Kol esi doktorantas, svarbu išlavinti kuo daugiau įgūdžių, kurie bus reikalingi tolimesnėje mokslinėje karjeroje. Akivaizdu, kad iš pradžių atlikti tyrimai nebus tokie reikšmingi, kaip jau kelis dešimtmečius toje pačioje srityje dirbančio mokslininko“, – priduria A. Jurkevičiūtė.

Pataria susiplanuoti praktiką

Pasak A. Jurkevičiūtės, prieš renkantis „Erasmus+“ praktikos vietą, reikėtų turėti idėją, žinoti, kokius tyrimus norėsi atlikti, ką išbandyti praktikos laikotarpiu, ir priimančią instituciją rinktis pagal tai, ar bus įmanoma įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Doktorantės teigimu, geriausia pabandyti iš anksto užmegzti kontaktus su užsienio mokslininkais konferencijų metu ar vykdant bendrus projektus ir dar prieš vykstant išsiaiškinti praktikos detales. „Jei bakalauro studijų metu dar gali tiesiog nuvažiuoti į įmonę ir tikėtis, kad studentui duos ką nors veikti, tai doktorantas turi važiuoti su savo planu, jog išvyka būtų naudinga jo tyrimams“, – teigia A. Jurkevičiūtė.

Imantė Markevičiūtė, absolvento praktiką atlikusi LUISS (Libera Università Internazionale degli Studi Sociali Guido Carli) universitete Romoje sako, jog įgytų ir patobulintų įgūdžių dėka ši patirtis neabejotinai turės teigiamos įtakos jos karjeroje. „Stipriai patobulėjo kalbiniai įgūdžiai, analitiniai, organizaciniai, vadybiniai gebėjimai. Mano nuomone, be labai racionalių, pavyzdžiui, finansinių klausimų, nėra ko daugiau ir svarstyti – reikia važiuoti“, – „Erasmus+“ praktikos neatidėlioti ragina I. Markevičiūtė.