Čia svarstyti saugomų jūrų teritorijų, jūros taršos, žuvininkystės ir klimato kaitos klausimai. „OurOcean 2017“ konferencijoje dalyvavo viešojo ir privačiojo sektoriaus atstovai iš šešių pasaulio žemynų, kurie įsipareigojo daugiau nei 6 mlrd. eurų skirti geresnio ir tvaresnio jūrų bei vandenynų valdymui. Kitais metais (2018) konferencija, kur bus aptarti įsipareigojimų vykdymo rezultatai, vyks Indonezijoje.

„Vandenynai sudaro daugiau nei 70 proc. mūsų planetos ploto. Jie pagamina daugiausia deguonies ir sugeria 30 proc. išmetamo anglies dioksido. Vandenynams šiandien kyla įvairių grėsmių, tokių kaip tarša, klimato kaita, nelegali žvejyba, nusikalstama veika jūroje. Kasmet į jūrą patenka daugiau kaip 10 mln. tonų šiukšlių, iki 2050 metų mūsų vandenynuose gali būti daugiau plastiko negu žuvų“, – rašoma konferencijos apžvalgoje.

100 jaunųjų vandenyno lyderių iš viso pasaulio ieškojo sprendimų

Konferencijos metu Maltos universitete vyko „Jaunųjų vandenyno lyderių konferencija“, organizuojama ES ir Tvarios vandenynų sąjungos (angl. Sustainable Ocean Alliance). Viena iš 100 pasaulio atrinktų lyderių – prie jaunųjų lyderių komandos prisijungusi KU Ekologijos ir aplinkotyros doktorantė Donalda Karnauskaitė, aktyviai dalyvavusi kuriant ir įgyvendinant idėjas – jūros aplinkosaugos, mėlynosios ekonomikos vystymo ir darnios plėtros.

„Konferencijoje pristatėme savo asmeninius įsipareigojimus. Manasis susijęs su rengiama disertacija. Kuriu rodiklių rinkinį ir įrankį-skaičiuoklę, kurie prisidės prie jūrų ir vandenynų darnaus vystymosi bei vertinimo – aplinkos kokybės gerinimo, ekonomikos vystymo ir socialinės gerovės“, – mintimis dalijosi D. Karnauskaitė.

Didieji pokyčiai prasideda nuo mažų kasdienybės įpročių

Didžiosios tarptautinės vartojimo prekių bendrovės, tokios kaip „Procter & Gamble“, „Marks & Spencer, „Mars“, valstybinės ir kitos organizacijos, pranešė, kad per artimiausius metus gerokai sumažins plastiko naudojimą. Europos Komisija paskelbė, kad jos pastatuose Briuselyje gėrimų automatuose iki 2017 m. pabaigos nebeliks vienkartinių plastikinių puodelių, tai tik maža įsipareigojimų dalis.

„Net ir dideli pokyčiai prasideda nuo mažų kiekvieno žmogaus įpročių keitimo. Konferencijoje visi 100 jaunųjų dalyvių pasižadėjome ateityje nebenaudoti plastikinių šiaudelių. Kodėl? Kas sekundę į mūsų jūras patenka 400 kg plastiko, 10 milijonų tonų kasmet. Šį plastiką praryja įvairūs jūrų gyvūnai, žuvys, vėliau tai gali patekti ir į mūsų lėkštes. Viena jaunųjų mokslininkų grupė atliko eksperimentą – per valandą Maltos paplūdimyje surinko 25 kg šiukšlių, kurias daugiausia sudarė plastikas, nemažai aptikta plastikinių šiaudelių. Ar žinote, kad šiaudeliai vandenyje suyra tik po 200 metų. Tad sunku įsivaizduoti, kad ateityje plastiko jūrose gali būti daugiau nei žuvų. Įdomu tai, kad dabar plastiko dalelių atrandama net lietaus vandenyje“, – pasakojo D. Karnauskaitė.

KU doktorantė papasakojo, kad konferencijoje „OurOcean“ pristatyta nemažai įvairių įsipareigojimų ir įkvepiančių sėkmės istorijų. Šešiolikmetė iš Indonezijos, Balio salos, kartu su seserimi inicijavo projektą „Sudie plastikiniai maišeliai“ (angl. Bye bye plastic bags), kurio idėja – paskatinti žmones atsisakyti plastikinių maišelių. „Jauni žmonės yra užsidegę, motyvuoti ir turi teigiamo maksimalizmo prisidėti prie mūsų planetos gerovės pyoselėjimo. Tad, manau, šviesti globalių problemų klausimais svarbu nuo vaikystės – tai mūsų mokytojų, tėvų ir visuomenės pareiga. Prisimenu, kad mokykloje mokiausi, jog mūsų planetos plaučiai yra Amazonės miškai. Taip, jie yra svarbūs, o kiek svarbūs yra mūsų vandenynai? Argi ne jie yra „mūsų planetos plaučiai“? Juk būtent jie teikia mums didžiąją dalį deguonies. Vandenynas aprūpina mus maistu, vaistais ir nesvarbu, kur mes gyvename, – arti jo ar ne“, – teigė doktorantė.

Kviečiame žiūrėti Donaldos Karnauskaitės filmuką „Tu gali tai pakeisti“ (angl. You can make a difference), pristatytą Jaunųjų vandenyno lyderių konferencijoje.