Dalis šalies aukštųjų mokyklų aktyviai siekia pritraukti jaunuolius studijoms ir kasmet rodo gerėjančius rezultatus, vis dėlto baigusių studijas jaunuolių išlaikymas Lietuvos darbo rinkoje – vis dar iššūkis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) apžvalgoje atskleidžiama, kad vos 7 proc. aukštąsias mokyklas baigusių užsieniečių pasilieka dirbti Lietuvoje.

„Užsieniečių pritraukimas studijoms mums aktualus dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, studentų iš užsienio įnešamos lėšos gali sušvelninti finansines problemas, su kuriomis dėl demografinių tendencijų susiduria kone kiekviena aukštoji mokykla. Antra, aukštą kvalifikaciją įgiję užsieniečiai gali padėti spręsti specialistų trūkumo vietos darbo rinkoje problemas“, – teigia MOSTA studijų politikos analitikas Gintautas Jakštas.  Pastebima, kad Lietuvos aukštosios mokyklos jau ne vienerius metus deda pastangas siekdamos pritraukti užsieniečius studijoms, tačiau atsakomybė už šių asmenų išlaikymą šalyje po studijų – pakibusi ore.

„Lietuvoje tikrai yra ne viena aukštoji mokykla, kuri regiono, o kai kuriose kryptyse net ir Europos mastu, gali pasiūlyti perspektyvias studijas ir konkuruoti dėl studentų pritraukimo. Gaila, tačiau tenka pripažinti, kad valstybės politika šioje srityje juda lėtai, jeigu juda apskritai. Nacionaliniu mastu neturime nei kryptingos užsieniečių pritraukimo studijoms, nei išlaikymo po jų strategijos“, – sako G. Jakštas. Kaip pastebi analitikas, vis plačiau yra įsisavinama, kad šalyje išsilavinimą įgiję užsieniečiai, kurie jau spėjo susipažinti su šalies kultūra, užmezgė tolesnei integracijai būtinus socialinius ryšius, dažnai yra „idealūs“ imigrantai.

„Lietuvos verslas ir užsienio kapitalo bendrovės susiduria su elektronikos inžinierių, aviacijos mechanikų ir informacinių technologijų specialistų stygiumi. Norint spręsti šią problemą reikia ne tik padidinti šių specialybių studentų skaičius aukštosiose mokyklose, bet ir užtikrinti, kad tų studentų būtų. Ir vienas būdų tai padaryti – pritraukti į Lietuvą studentus iš, pavyzdžiui, mums kultūriškai ir geografiškai artimų Rytų Europos šalių. Neužilgo šių trijų profesijų specialistų stygius bus toks, kad dirbti jie pradės dar studijuodami. Ankstyva karjeros pradžia padėtų juos išlaikyti Lietuvoje ir užtikrinti darbuotojų pasiūlą naujiems investuotojams“, – teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Pritraukti sekasi vis geriau

2012–2017 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių daugėjo vidutiniškai po 4 proc. per metus. Iš viso per 6 metus į šalies aukštąsias mokyklas įstojo 10246, o šiemet studijas Lietuvoje pasirinko 1846 užsieniečiai. Ženkliausiai, beveik dvigubai, daugėjo įstojusių į magistrantūros studijas. Auga ir doktorantūros studijų populiarumas, šiemet doktorantūros studijas įstojo beveik 60 proc. daugiau asmenų nei prieš penkerius metus. Šiais metais užsieniečių dalis tarp visų įstojusių į Lietuvos aukštąsias mokyklas sudarė 6 proc., kai tuo tarpu 2012 m. – 3 proc.

„2012 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 1520 pirmakursių iš užsienio, šiemet - 1846, tad pradedančių studijas užsienio studentų skaičių sugebėjome padidinti penktadaliu, tai teigiama kryptis. Tačiau,  kai savo pastangas nacionaliniame lygmenyje palyginame su kitų valstybių siekiais, tampa aišku, kad šioje srityje stipriai atsiliekame. Gerųjų pavyzdžių nereikia ieškoti toli, paimkime mūsų kaimyninę Lenkiją, kuri sukūrė savo tarptautiškumo strategiją ir nusimatė iki 2020 m. užsienio studentų skaičių padvigubinti. Šios strategijos įgyvendinimui buvo numatyta beveik 60 mln. eurų. Šiai dienai, Lenkija džiaugiasi penkis kartus išaugusių studentų iš Ukrainos skaičiumi ir beveik dvigubai išaugusiu užsienio studentų skaičiumi“, – sako G. Jakštas. 

MOSTA apžvalgoje nurodoma, kad sparčiai keičiasi į Lietuvą atvykstančių užsieniečių struktūra. 2012 m. didžiausią dalį, 69 proc. visų Lietuvoje įstojusių užsieniečių, sudarė buvusių arba esamų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) valstybių piliečiai. Per penkerius metus šių studentų skaičius sumažėjo per pusę, tačiau net 7 kartus išaugo iš Azijos atvykstančių studentų skaičius. Taip pat 50 proc. išaugo atvykstančių studijuoti europiečių skaičius.

2017 m. daugiausiai asmenų atvyko iš Indijos (355), Baltarusijos (273), Ukrainos (158), Vokietijos (67) ir Gruzijos (66). Daugiausiai užsienio studentų šiemet pritraukė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (331), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (297) ir Vilniaus universitetas (287).

Baigę studijas palieka Lietuvą

2014-2016 m. aukštąsias mokyklas baigė 2028 užsieniečiai, tačiau vos 7 proc. arba šiek tiek mažiau nei 150 užsienio pilietybę turinčių absolventų liko dirbti Lietuvoje. Daugiausiai absolventų liko dirbti po pirmos pakopos studijų.

„Palyginimui galima paminėti, kad vienuolikos EBPO priklausančių ir duomenis pateikusių šalių vidurkis buvo 25 procentai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Kanadoje, Čekijoje po studijų dirbti lieka apie trečdalis studijas baigusių asmenų, Ispanijoje – penktadalis“, – lygino G. Jakštas.

„Praėjusiais metais buvo priimti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai, kurie sudaro šiek tiek geresnes sąlygas pasilikti po studijų. Vis dėlto tai tik išimtis iš taisyklės, šiuo klausimu mūsų įstatyminė bazė yra pakankamai fragmentuota, pasigendama ilgalaikės tarptautiškumo strategijos, kuri leistų pritraukti daugiau užsieniečių studijoms ir po studijų juos išlaikyti Lietuvos darbo rinkoje“, – teigia G. Jakštas.

Dažniausiai Lietuvoje pasilieka atvykusieji iš NVS priklausančių arba priklausiusių valstybių, šių valstybių piliečiai sudaro beveik 80 proc. nuo liekančiųjų. Dažniausiai tai yra Rusijos, Baltarusijos arba Ukrainos piliečiai. MOSTA analitikas pastebi, kad šių valstybių piliečiams Lietuva gali pasiūlyti tokias pačias ar net geresnes ekonomines sąlygas, be to esame sąlyginai artimi geografiškai beigi glaudžiame nemažas šių šalių tautines bendruomenes.

„Galima pasidžiaugti, kad net 60 proc. STEM ir 31 proc. sveikatos mokslus baigusių absolventų iš NVS šalių liko dirbti Lietuvoje, šie asmenys gali padėti spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas atitinkamuose sektoriuose. Vis dėlto kasmet atvykstančių studijoms NVS šalių piliečių skaičius mažėja, auga – azijiečių (ne NVS šalių), bet bent jau kol kas jie nebuvo linkę likti Lietuvoje po studijų“, – teigia G. Jakštas.  Anot G. Jakšto, siekiant, kad iš užsienio atvykę studentai ne tik papildytų aukštųjų mokyklų biudžetus, bet ir padėtų spręsti aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo problemas turėtų būti suformuluota nacionalinio lygmens tarptautiškumo strategija.