„Erasmus+“ 2016 m. ataskaita patvirtina programos atliekamą svarbų vaidmenį kuriant atsparesnę Europą, sujungtą bendrų europietiškų vertybių pagrindu.

Programos „Erasmus+“ biudžetui išaugus 7,5 proc. palyginti su ankstesniais metais, ES investavo rekordinę 2,27 mlrd. EUR sumą: skyrė 725 000 europiečių judumo stipendijas, kad jie galėtų studijuoti, mokytis, mokyti, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla užsienyje. Nuo 2014 m., kai ši programa pradėta vykdyti, jų iš viso jau yra daugiau negu 2 milijonai. 2016 m. programa investavo į 21 000  projektų, susijusių su 79 000 švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo organizacijų – tai 15 proc. daugiau palyginti su 2015 m.

Už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Komisijos narys Tiboras Navracsicsius sakė: „Programa „Erasmus+“ jau įpusėjo savo septynerių metų vykdymo ciklą. Didžiuojuosi tuo, kad ši programa skatino Europos vienybę, prisidėjo didinant atskirų asmenų ir visos visuomenės atsparumą. Programa „Erasmus+“ skatinamas judumas padeda tobulinti įgūdžius ir kompetenciją, stiprina europietišką tapatybę, kuri papildo ir praturtina nacionalinę ir regioninę tapatybę. Todėl mes skatinome lapkričio 17 d. Geteborge susirinkusius ES vadovus kurti Europos švietimo erdvę, iki 2025 m. paversti judumą tikrove visiems, padvigubinti programos „Erasmus+“ dalyvių skaičių ir įtraukti į ją asmenis, kilusius iš nepalankios aplinkos.“

Rezultatai rodo, kad „Erasmus+“ yra sėkmingai įgyvendinama ir turėtų pasiekti savo tikslą 2014–2020 m. suteikti paramą 3,7 proc. jaunų europiečių. Jie taip pat rodo, kad programa turi galimybių prisidėti kuriant atvirą Europą, kurioje judumas paverčiamas visiems pasiekiama tikrove, kaip nustatyta Komisijos komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“, kurį ES vadovai aptarė lapkričio 17 d. Geteborge, Švedijoje per darbo pietus.

2015–2016 akademiniais metais pagal programą „Erasmus+“ aukštojo mokslo institucijos išsiuntė ir priėmė mokytis 330 000 studentų ir darbuotojų, iš jų 26 000 asmenų į šalis partneres ir iš jų. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija buvo trys pagrindinės išsiunčiančiosios šalys, o trys populiariausios priimančiosios šalys buvo Ispanija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

Paskelbtoje ataskaitoje matyti, kaip „Erasmus+“ 2016 m. padėjo spręsti bendresnes visuomenės problemas. Tai apima veiksmus, skatinančius socialinę įtrauktį ir užtikrinančius, kad jaunimas įgytų socialinių, pilietinių ir tarpkultūrinių gebėjimų, išmoktų kritiškai mąstyti.

  • 2016 m. pagal programą „Erasmus+“ skirta 200 mln. EUR paramos 1 200 bendradarbiavimo projektų, kuriais skatinama tolerancija, nediskriminavimas ir socialinė įtrauktis.
  • Šioje srityje ypač aktyvus buvo jaunimo sektorius, kurio projektai buvo skirti pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migrantams.
  • Buvo paskelbtas specialus kvietimas teikti pasiūlymus (13 mln. EUR), kaip plėtoti politikos kryptis ir strategijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtiniam radikalėjimui ir sukuriamos palankios aplinkybės įtraukti palankių sąlygų neturinčius besimokančius asmenis, įskaitant migrantų kilmės asmenis. Pagal šį kvietimą suteiktas finansavimas 35 projektams, kuriuose dalyvauja 245 organizacijos.

 Programos „Erasmus+“ trisdešimtmetis. Sėkminga kampanija

Ši ataskaita skelbiama tuo pačiu metu, kai baigiasi programos „Erasmus“ trisdešimtmečio sukakčiai skirti renginiai ir pristatoma „Erasmus+“ kartos deklaracija dėl programos ateities. 2017 m. daugiau kaip 750 000 žmonių dalyvavo daugiau kaip 1 900 renginių 44 šalyse, kuriuose buvo švenčiama programos sukaktis, aptariamas jos poveikis ir diskutuojama apie „Erasmus+“ ateitį. Paskelbta 65 000 straipsnių apie šią programą, kuriais daugiau kaip du milijonus kartų pasidalyta socialinėje žiniasklaidoje ir kurie pasiekė per 90 milijonų žmonių. 2017 m. birželio mėn. pristatyta nauja programos „Erasmus+“ mobilioji prietaika jau buvo parsisiųsdinta daugiau nei 22 000 kartų.

Geteborge Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris paragino ES vadovus iki 2025 m. padvigubinti programoje „Erasmus+“ dalyvaujančių ES jaunuolių skaičių (nuo 3,7 proc. iki 7,5 proc.); tam 2021–2027 m. prireiks 29,4 mlrd. EUR. Susirinkime ES vadovai susitarė aktyviau skatinti judumą ir mainus, be kita ko ir per iš esmės sustiprintą, įtraukią ir išplėtotą programą „Erasmus+“ visų kategorijų besimokantiesiems.

Komisija taip pat paragino „Erasmus+“ kartos atstovus įsitraukti į diskusijas ir sukūrė šios kartos susitikimo vietą internete. Po diskusijos buvo pateikta 30 rekomendacijų dėl to, kaip padaryti programą „Erasmus+“ „didesnę“, kad ji darytų „didesnį poveikį Europos ateičiai“. „Erasmus+“ kartos sukurta deklaracija bus oficialiai pristatyta ir aptarta šiandien, baigiamajame sukakties minėjimo kampanijos renginyje.
 
Pagrindiniai faktai

Programa „Erasmus+“ ir jos pirmtakės priklauso vienoms iš sėkmingiausių Europos Sąjungos programų. Tris dešimtmečius ji teikė galimybių įvairiems asmenims, visų pirma jaunimui, išvykti į užsienį ir ten įgyti naujos patirties bei išplėsti savo akiratį. Tai, kas 1987 m. prasidėjo kaip kukli aukštųjų mokyklų studentams skirta judumo programa, kurioje pirmaisiais metais dalyvavo vos 3 200 studentų, tapo pavyzdine programa, kuria kasmet gali pasinaudoti apie 300 000 aukštųjų mokyklų studentų.

Šiuo metu, nuo 2014 m. iki 2020 m., vykdoma programa „Erasmus+“ turi 14,7 mlrd. EUR biudžetą ir suteiks galimybių 3,7 proc. visų ES jaunuolių (t.y apie 3,3 mln jaunuolių per visą laikotarpį) studijuoti, įgyti darbo patirties ir užsiimti savanoriška veikla užsienyje. Programos geografinė aprėptis išsiplėtė nuo 11 šalių 1987 m. iki 33 šalių šiuo metu (visos 28 ES šalys, taip pat Turkija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas). Be to, programoje gali dalyvauti šalys partnerės visame pasaulyje.