Lietuvių studijomis užsienyje besirūpinančios įmonės „Kastu International“ atstovas Vytautas Murauskas teigė, jog vienas didžiausių Anglijos universitetų privalumų – studijų programų gausa. Studentai ypač vertina galimybę studijoms gauti paskolą, nepriklausomybę ir itin neformaliai bendraujančius dėstytojus. Įstojimo galimybes itin palengvino ir sumažėję anglų kalbos testų reikalavimai.

„Šią dieną, stojant į Anglijos universitetus, paprastai nebereikia laikyti tarptautinių anglų kalbos testų: pakanka turėti B2 lygio anglų k. žinias ir 7-8 siekiantį pažymių vidurkį. O jei abiturientas papildomai išsilaiko ir valstybinį anglų kalbos egzaminą, pasirinkimas, kur studijuoti, tampa dar platesnis“, – sakė V.Murauskas, pridurdamas, jog stojantieji paprastai renkasi universitetus su kažkur jau girdėtais pavadinimais.

Sunkumai dėl kitokios kasdienybės

Stojantiesiems svetur dažniausiai kylantys klausimai siejasi su studijų programomis, finansais bei stojimo reikalavimais: ar universitetas turi paramos galimybę? Ar sudėtinga susirasti darbą? Kiek kainuoja pragyvenimas?.. „Vienas didžiausių sunkumų paprastai būna darbo paieška, nes tik nedidelė dalis jaunų, mokyklą baigusių žmonių, turi užtektinai lėšų pragyvenimui, – teigė įmonės atstovas. –Pagrindinis iššūkis – suderinti darbą su paskaitomis, tačiau didžioji dalis studentų dirba nepilną darbo dieną ir save išlaiko“.

Išvykus iš namų aplanko ir artimųjų bei draugų ilgesys, nes tenka viską daryti pačiam, neretai – vienam. Be to, tiek studijos, tiek visa aplinka bei mokymosi medžiaga yra anglų kalba: prie to priprasti reikia laiko. „Psichologiniai, kasdienybėje aplankantys iššūkiai po mėnesio-kito tampa nugalėti. Tačiau planuojant studijuoti svetur pagrindinis dalykas yra namų darbai: būtina skirti laiko programos pasirinkimui, kuo labiau pasidomėti universitetais, į kuriuos stojama. Tuomet vėliau neteks nusivilti ir keisti studijų programos ar net universiteto“, – pabrėžė V.Murauskas.

Nemokamas mokslas prieinamas kiekvienam

Minimalus pajamų lygis D. Britanijoje siekia 21 tūkst. (23,8 tūkst. Eur) svarų per metus, 1750 svarų (apie 2 tūkst. Eur) per mėnesį. Nors studijos Anglijoje yra mokamos – kainuojančios 9250 svarų (apie 10,5 tūkst. Eur) už vienerius metus, paskola įgyti pirmajam bakalaurui ar magistrui suteikiama visiems Europos Sąjungos piliečiams. Magistro studijoms galima gauti iki 10 250 svarų (11,6 tūkst. Eur) siekiančią paskolą, todėl dauguma jaunuolių skolinasi maksimalią sumą, likusią lėšų dalį skirdami pragyvenimo išlaidoms.

Pasak V. Murausko, šalies universitetai yra suinteresuoti paruošti tokį specialistą, kuris baigęs studijas gebėtų uždirbti daug. Kai baigus universitetą per mėnesį gaunamos pajamos viršija minimumą, paskolą reikia grąžinti.

„Stojant į universitetą svarbu laiku susitvarkyti paskolos gavimo dokumentus. Kol po mokslų baigimo minimali alga nėra uždirbama, paskolos grąžinti nereikia“, – paaiškino V.Murauskas. Taigi, jei per 30 metų nepavyksta grąžinti paskolos, likusi nesumokėta jos dalis yra anuliuojama.

„Brexit“ grėsmės kol kas nekelia

Anot V.Murausko, D.Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos kol kas yra sudėtingas klausimas, kurio negali pakomentuoti nė universitetų atstovai: nėra aišku, kaip ir kada keisis finansavimo sistema. Nepaisant „Brexit“ proceso, nepertraukiamas dalyvavimas Europos tyrimų ir mobilumo programose tiek britų aukštajam mokslui, tiek valdžiai yra esminės svarbos. Net ir išstojus iš ES tikimasi, kad D. Britanijos universitetams pavyks pritraukti gabius studentus.

„Tarptautiniai studentai įneša tikrai didelį finansinį indėlį, todėl drastiškų pasikeitimų neturėtų būti: greičiausiai sudėtingės tik su paskolų gavimu susijusios sąlygos ir procedūros“, – svarstė pašnekovas.