Vėliau tenka sakyti kalbas, ruoštis įvairioms prezentacijoms darbe, kai kuriais atvejais net laikyti kasmetinius egzaminus, norint išlaikyti esamą kvalifikaciją.  Ar verta mokintis iki išnaktų? Tikrai ne. Štai keturi pratimai, kurie padės besimokantiems.

Anot psichologijos mokslų daktaro Pietų Floridos universitete Dougo Rohrerio, jei įmanoma, visada suskaidykite savo mokymosi laiką į intervalus, o nebandykite nuversti kalnus vienu ar keliais prisėdimais.

„Pavyzdžiui, jei norite išmokti prancūzų kalbos. Jūs bandote kalti dvi savaites iš eilės po aštuonias valandas, kad tik prisijaukintumėte šią kalbą. Yra kita medalio pusė. Jei norite, kad išmokti dalykai užsiliktų ilgiau ir išmoktą kalbą prisimintumėte ne tik per atsiskaitymą, bet ir ateityje, tuomet daug geriau yra mokytis tiek pat laiko, bet tą laiką išskaidyti t.y. mokytis galbūt valandą per dieną, tačiau kelis mėnesius. Jei išskaidote mokymąsi intervalais, tuomet didesnė tikimybė, kad bus ilgalaikės naudos“, – teigė D.Rohreris.

Visur turi būti balansas: pasimokei, eik pailsėti ir pamiegoti. Būtent miegas padeda smegenims užfiksuoti tai, ką išmoko. Net pokaičio miegas padeda mokytis. Štai Harvardo universiteto atliktas tyrimas, kurio metu respondentai po mokymosi sesijos nusnūsdavo pusantros valandos, o jų mokslo rezultatai buvo net per pus geresni už tų, kurie to nedarė per paskutinę parą.

Miegas puikiai veikia mūsų atmintį. Atlikus tam tikrus tyrimus su gyvūnais paaiškėjo, kad smegenų ląstelė dirba pagal tam tikrą ritmą. Net jei užmiegi, ląstelės dirba ir atkartoja tai, ką darė prieš tai t.y. jei mokinaisi, jos dar kartą kartoją informaciją ir ją įsisavina.

Įsiminėte naują žodį ar išsprendėte matematinį uždavinį, tačiau jei bandysite ne vieną kartą įsiminti tą pačią informaciją, ilgalaikės naudos tai neduos. Anot Rohrerio, geriau yra mokytis daug informacijos ir ją bandyti įsisavinanti per vieną mokymosi sesiją, nei po ilgai kalti mažą dalį informacijos.

Kažkur buvo išsakyta mintis, kad per dešimtmetį žmogus praranda apie dešimt procentų neuronų. Šis teiginys iš piršto laužtas. „80-metis turi tiek pat neuronų, kiek jų turi sveikas 20-metis. Kai esi vyresnis ir pamiršti ką nors, tuoj pat pradedi panikuoti, kad atmintis blogėja, kad smegenys jau nebepriima tiek informacijos.  Jei neuronų skaičius nėra pakitęs, bijoti, kad su amžiumi prastės atmintis – nesusipratimas“, – teigė mokslininkė M.Gallagher. 

Dar nėra jokių stebuklingų vaistų, kurie galėtų padidinti atminties pajėgumus, tačiau kasdienis sportas, bendravimas ir mokslas padeda išlaikyti aštrų protą bet kuriame amžiuje. Būtent tai padeda ne tik pagerinti ir išlaikyti trumpalaikę atmintį, bet ir kovoti su Alzhaimerio ligos rizika.