Jei su stresu nekovojama, tuomet jis gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas, nemiga, raumenų skausmas, padidėjęs kraujospūdis ar susilpnėjusi imuninė sistema. Įvairūs tyrimai yra parodę, kad būtent stresas gali būti pagrindinių ligų sukėlėjas, pavyzdžiui, širdies ligų, depresijos ar nutukimo.

Radus priemones, kuriomis galima kovoti su stresu, įmanoma išvengti sveikatos pasekmių, apie kurias rašėme prieš tai. Kiekvienas iš mūsų yra labai individualus ir unikalus, todėl ne visi metodai tinka kiekvienam. Turime patys atrasti optimaliausią ir geriausią variantą, kuris mums padeda kovoti su stresu. Kai kurie žmonės atsigręžia į hobius, pavyzdžiui, sodininkystę, muzikavimą, tapybą, o kai kurie renkasi tam tikras veiklas: pasivaikščiojimą, jogą ar meditaciją.

Štai keletas būdų, kurie padės kovoti su stresu trumpoje ar ilgoje perspektyvoje.

Padarykite pertrauką. Galbūt atrodo neįmanoma atsitraukti nuo darbų, kurie kelia jums stresą. Neapsigaukite. Padarius šiokią tokią pertrauką, lengviau yra grįžtama prie to, ką darėte, negana to, į visą situaciją pažvelgiate kitomis akimis, o kartais net atrandama naujų būdų ar technikų, kaip būtų galima išspręsti susidariusią situaciją. Taip, suprantama, kad problemos, kurios kelia rūpesčių, ar darbai, kuriuos reikia žūtbūt padaryti, niekur nedings, tačiau jie nepabėgs, jei skirsite dvidešimt minučių sau.

Fiziniai pratimai. Kiekvienais metais vis naujų duomenų atsiranda apie tai, kad užsiimti fizine veikla yra ne tik gerai jūsų kūnui, bet vidiniai pusiausvyrai. Akcentuojama ilgalaikio sporto ar vizinės veiklos nauda, tačiau bet ir trumpi intervalai gali turėti apčiuopiamos naudos. Skirkite 20 minučių ir pasivaikščiokite, eikite pabėgioti, paplaukioti ar net galbūt pašokite garsiai pasileidę muziką. Mažo intervalo nauda gali tęstis kelias valandas, o tai pajusite, kuomet reikia susidurti su stresu.

Šypsokitės ir juokitės. Mūsų smegenys – sudėtingas tvarkinys, tačiau jos yra sujungtos ir reaguoja į mūsų emocijas bei veido mimikas. Kuomet žmones veikia stresas, daug dalykų galima perskaityti jų veiduose. Stresas lyg yra užkuoduojamas mūsų mimikose. Būtent juokiantis ar šypsantis atsipalaiduoja mūsų veido raumenys, kiti – išsitempia, tačiau tai yra visai kiti raumenys, kurie veikia, kuomet stresuojame.

Socializacija. Nebijokite pakelti ragelį ir paskambinti draugui ar draugei, išsiųskite elektroninį laišką. Dalinantis savo emocijomis ir išgyvenimais su kitais, padeda kovoti su stresu. Svarbu, kad žmogus, kuriam atsiveriate, yra tas, kuriuo galite pasitikėti, žinote, kad jis ar ji jus supras, neteis ir padrąsins, jei to reikės. Jei, pavyzdžiui, jūsų šeima yra streso sukėlėjas, tai natūralu, kad blogas pasirinkimas yra atsiverti kažkam iš šeimos narių. Galbūt jei turite kokių abejonių ar nerimo dėl mokslo, jie gali padėti, bet ne tuomet, kai kalba eina apie šeimą ir stresą, gaunama iš kažkokio nario.

Meditacija. Tai puikus būdas, leidžiantis kūnui ir sielai atsipalaiduoti bei susifokusuoti. Žvilgsnis į save padeda žmonės pamatyti naujas perspektyvas, ugdyti tam tikras vertybes. Meditacijos metu žmonės dažnai paleidžia blogas emocijas, kurios neleidžia jų fiziniams kūnams atsipalaiduoti, rasti ramybę. Net keletas minučių meditacijos per dieną gali padaryti žymų pėdsaką kiekvieno gyvenime. Reikia tik tam atrasti laiko ir nebijoti.