„Sveikatos srities inovacijos šiuo metu dėkinga tema, nes gyvybėms mokslams Lietuvoje skiriama itin daug dėmesio“, – sakė LSMU Plėtros tarnybos vadovė Laima Matusevičienė. LSMU skaičiavimu, per pastaruosius trejus metus verslo susidomėjimas medicinos inovacijų kūrimu išaugo daugiau negu tris kartus.

Pasak KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro atstovo Roberto Armonaičio, skatinamas ir jaunasis verslas. Per pastaruosius penkerius metus iš 67 KTU įsteigtų startuolių, net aštuoni kuria medicinos technologijas.  Biomedicinos inovacijų  srityje dirba net keli KTU padaliniai: Biomedicininės inžinerijos institutas,  Sveikatos telematikos mokslų institutas, Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas ir Medžiagų mokslo institutas. Santakos slėnyje bendradarbiauja KTU ir Kauno mokslo ir technologijų parkas.

Siekiant inovacijų proveržio būtina, kad pažangi idėja, inovatyvus produktas lengviau rastų savo investuotoją – Lietuvoje ar užsienyje. Būtent tokią užduotį išsikėlė atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs 14 valstybinių universitetų, 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų, septynis mokslo ir technologijų parkus bei 25 atviros prieigos centrus. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą.

Nuo medicinos įrankių iki implantų

LSMU – didžiausia Lietuvoje biomedicinos srities aukštoji mokykla, taip pat Kauno klinikų ir Kauno klinikinės ligoninės vienas steigėjų. LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė pabrėžė, jog itin svarbi mokslo, studijų ir klinikinės praktikos sinergija – LSMU Medicinos fakultete ir Kauno klinikose veikiančios profilinės klinikos apima beveik visas medicinos sritis. Dalis gydytojų kartu yra LSMU mokslininkai, tyrėjai. Patys mato sveikatos priežiūros poreikius ir gali pasiūlyti įvairių inovacijų, pritaikomų šiam sektoriui: informacinių technologijų sprendimų, programinės įrangos, implantų, protezų, naujų ar patobulintų medicinos įrankių.

Pavyzdžiui, 2017 metais prof. Virgilijaus Ulozo grupė, bendradarbiaudama su verslo įmone, sukūrė mobiliąją programėlę „Voice Screen“. Pasinaudota LSMU sukauptais klinikiniais duomenimis - Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos pacientų balso įrašais. Įvairūs balso sutrikimai, užkimimas vargina beveik 10 proc. visų žmonių. Priežastis gali būti ne tik įprastos peršalimo ligos ar balso nuovargis po didelio krūvio. Balso sutrikimai gali būti susiję su ir su nepiktybiniais ar piktybiniais gerklų navikais. Dažnai užkimimas yra ir ankstyvas gerklų vėžio simptomas. Iš APP STORE parsisiųsta mobilioji programėlė iOS produktams „Voice Screen“ atlieka automatinę balso signalo analizę ir, įvertinusi šešis skirtingus balso funkcijos parametrus, apskaičiuoja akustinį balso kokybės indeksą. Jis ir leidžia objektyviai išmatuoti galimus balso pokyčius bei pateikia atitinkamas rekomendacijas.

„Informacinių technologijų srityje plėtojama ir daugybė kitų idėjų. Su verslo įmonėmis kuriamos programinės įrangos, skirtos atpažinti, pavyzdžiui, odos navikus, programos, fiksuojančios įvairias būsenas per nėštumą ar sergant tokiomis ligomis kaip diabetas. Į išmanųjį laikrodį ar kitą prietaisą instaliuota programinė įranga leidžia žmogui stebėti organizmo pokyčius ir vadovautis pateikiamomis rekomendacijomis - išgerti vaistų ar apsilankyti pas gydytoją“, – pasakojo  L. Matusevičienė.

Kita LSMU inovacijų dalis – kuriama ar tobulinama medicinos įranga. Pavyzdžiui, Akių ligų klinikos mokslininkų grupė, kuriems vadovauja prof. Vytautas Jašinskas, sukūrė panirusio intraokulinio lęšio fiksavimo akyje prietaisas leidžia kataraktos operacijos metu paprasčiau fiksuoti intraokulinį lęšį prie rainelės, taip užtikrinant intervencijos sėkmę. Jau pateikta išradimo patento paraiška ir pradėtos derybos su užsienio įmone dėl produkto komercializavimo galimybių.

LSMU Odontologijos fakulteto Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje dirbančios prof. Gintaro Juodžbalio grupės sukurtas įrankis skirtas stebėti žandikaulių alveolių pločio pokyčius po danties išrovimo procedūros. Naudojant įrankį, nebereikia pacientui taikyti kompiuterinės tomografijos tyrimų – mažėja apšvita ir pasiekiami geri stebėjimo rezultatai. Pacientui nežalingas instrumentas yra tikslus ir patogus naudoti.

LSMU mokslininkai, kuriems vadovauja profesorė Ingrida Ulozienė, bendradarbiaudami su profesoriaus Vaidoto Marozo grupe iš KTU, sukūrė mobilią virtualios realybės sistemą subjektyvios regos vertikalės tyrimui atlikti. Ji skirta pacientų, kurie skundžiasi galvos svaigimu, ligoms diagnozuoti, kompleksiškai įvertinti vestibulinės funkcijos (pusiausvyros suvokimo) sutrikimo atvejus. Šiuolaikinę ir gerokai tikslesnę diagnostikos sistemą sudaro paciento naudojami virtualios realybės įtaisas ir įtaisas rankos judesiams fiksuoti, gydytojo įtaisas, skirtas valdyti ir kontroliuoti diagnozės seansą, nutolusio gydytojo įtaisas, skirtas diagnozės duomenims gauti ir analizuoti. Tyrimui atlikti nereikia įprastos tamsios patalpos, įranga lengvai transportuojama, todėl gali būti naudojama tiesiog paciento buvimo vietoje.

LSMU Neuromokslų instituto ir Neurochirurgijos klinikos mokslininkai, kurių vadovas profesorius ArimantasTamašauskas, kartu su KTU Biomedicininės inžinerijos ir Medžiagų mokslo institutais bei Kaune veikiančia verslo įmone UAB „Baltic Orthoservice" kuria naujos kartos individualizuotus implantus, turinčius integruotus jutiklius, leidžiančius stebėti žmogaus būklės pokyčius ir teikiančius informaciją realiu laiku.

Pritraukiant verslą

LSMU turi visas galimybes atlikti ir ikiklinikinius tyrimus, ir klinikinius tyrimus su žmonėmis, bendradarbiaujant su Kauno klinikomis ir Kauno klinikine ligonine. Dažnu atveju į LSMU kreipiasi įmonės, turinčios idėjų sukurti ar patobulinti kokį nors medicinos prietaisą, maisto papildą, kitus funkcinius maisto produktus. Joms gali būti pasiūlomas visas ciklas - nuo molekulinių tyrimų, eksperimentų su gyvūnais iki visų fazių klinikinių tyrimų su žmonėmis.

„Nuolat sulaukiame iš įmonių įvairių paklausimų, – sakė LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė. - Šiuo metu itin populiaru - ir tarp pasaulio rinkoje įsitvirtinusių stambių gamintojų, ir tarp jaunų startuolių – kurti pačius įvairiausius sveikatinimo prietaisus ir įrangą. Šios srities idėjų turintiems verslininkams rekomenduojame kuo anksčiau kreiptis į LSMU mokslininkus, nes dažnu atveju neturint reikalingų specifinių žinių gali būti sudėtinga ir gal net netikslinga plėtoti tokį verslą. Reikia žinoti, kokiu atveju matuoti ir vertinti vienus žmogaus parametrus, o kokiu - kitus. Blogai pasirinktus kriterijus vėliau teks keisti ir tai gali lemti didžiulius finansinius nuostolius.‘

Mokslui ir verslui tarpininkauja KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras – komercializuoja mokslininkų išradimus ir pritraukia verslo įmones į mokslo projektus.  KTU technologijų perdavimo projektų vadovas R. Armonaitis, atsakingas už mokslinių rezultatų komercinimą ir atstovaujantis keliems biomedicinos technologijas kuriantiems KTU padaliniams,  pasakojo, kad  Biomedicininės inžinerijos institutas, kuriame dirba prof. V. Marozas, įgyvendina mokslo projektus ir,  glaudžiai  bendradarbiaudamas su LSMU ir Vilniaus universiteto mokslininkais  bei verslu, kuria įvairias žmogaus sveikatos būklės stebėsenos technologijas.  Jos padės gydytojams tiksliau įvertinti antrinio tromboembolinio insulto riziką, perspėti hemodialize gydomus pacientus apie gyvybei pavojingas būsenas.  Kuriamos technologijos pagrįstos neinvazinių, pacientui netrukdančių jutiklių sistemomis ir išmaniuoju biosignalų apdorojimu.

Profesorius A. Ragauskas,  dirbantis  Sveikatos telematikos mokslų institute, sukūrė pirmąjį pasaulyje neinvazinį galvospūdžio matuoklį.  Produktui išplėtoti  įkurta kompanija „VittaMed“ per pastaruosius kelerius metus iš investuotojų pritraukė 10 mln. eurų.  JAV ir ES patentuota technologija sudomino ir NASA mokslininkus bei tyrėjus.  Naudojant Lietuvoje  sukurtą unikalią aparatūrą atliekami astronautų ir neurologinių pacientų galvospūdžio tyrimai.

Dar viename KTU padalinyje,  Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute, profesoriaus Renaldo Raišučio mokslininkų grupė dirba ultragarsinių neinvazinių tyrimų srityje. Ultragarso būdu tiriamos  įvairios audinių struktūros ir pažeidimai. Tarpsritiniuose tyrimuose  glaudžiai bendradarbiaujant su  LSMU mokslininkais dermatologais, tarp kurių ir su profesore Skaidra Valiukevičienė, kuriamos inovatyvios technologijos odos ir paviršinių audinių augliams automatizuotai aptikti ir įvertinti. O su kita LSMU mokslininkų farmacininkų grupe, kurių vadovė  profesorė Vilma Petrikaitė, kuriamos ultragarso technologijos priešvėžiniams vaistams efektyviai  įterpti į auglių pažeistų ląstelių erdvinius darinius.

„Prof. R. Raišučio kuriamos technologijos neabejotinai aktualios ir Lietuvos verslui. Mokslininkas vadovauja bendram KTU ir UAB „Softneta“ technologinės plėtros projektui - kuriama specializuota programinė įranga ir technologijos operacinėms”, – sakė R. Armonaitis.

KTU Medžiagų mokslo institute, kurio vadovas yra profesorius Sigitas Tamulevičius, kuriamos nanokompozitinės dangos su sidabro nanodalelėmis, pasižyminčios  antimikrobinėmis savybėmis.  Bendradarbiaujant su  LSMU mokslininkais jos buvo panaudotos kuriant išmaniojo pleistro prototipą.

Startuoliai taikosi į užsienio rinką

Viena KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro veiklos krypčių yra jaunojo verslo plėtra ir startuolių mentorystė.  Medicinos technologijos –  tarp prioritetinių jaunojo verslo sričių. Pavyzdžiui, „MB Fidens“ įkūrėjas, buvęsKTU studentas, dabar mokslininkas dr. Mantas Venslauskas, Kauno mokslo ir technologijų parke bendradarbiaujant su LSMU kuria keletą produktų, susijusių su kraujotakos gerinimu.

„Viena prietaiso versija skirta mažinti rankų drebėjimą sergant esencialiniu (savaiminiu) tremoru, kita - reumatinio artrito sukeltą rytinį sąstingį, – pasakojo dr. M. Venslauskas. – Pirmieji darbai pradėti dar per doktorantūros studijas, o įsteigus įmonę „Fidens“ sukurtas galutinis įrenginio „ViLim Ball“ prototipas.  Vasario pabaigoje – kovo pradžioje turėtų būti pradėti klinikiniai tyrimai, o po jų bus atliekamos procedūros medicinos įrenginio sertifikatui gauti.”

Astma sergantiems žmonėms skirtą prietaisą „Breath Count“ sukūrė KTU studentas Povilas Sidaravičius iš startuolioUAB „Segfoltas“. Delne telpantis plaučių funkcijos matuoklis leidžia pacientui stebėti savo būklę ir išvengti priepuolių. Duomenys, gauti iš iškvėpto oro, bevieliu ryšiu persiunčiami į išmanųjį telefoną ir apdorojami mobiliosios programėlės. Jie bus naudingi ir pacientą gydančiam gydytojui.

UAB „Abili“ įkūrėjas dr. Aurelijus Domeika kuria inovatyvius įrenginius pusiausvyrai testuoti ir treniruoti, judesiams lavinti. Pusiausvyros treniruoklis „Abili Balance Trainer“ – nestabili platforma, skirta ir treniruotėms, ir reabilitacijai, taip pat gera prevencinė priemonė siekiant išvengti kritimų rizikos vyresniame amžiuje bei skausmų apatinėje nugaros dalyje. Išmaniąja programėle papildytas įrenginys „Abili Balance Analyzer“ leis ne tik treniruotis, bet ir pasitikrinti pusiausvyros išlaikymo lygį. „Abili“ prietaisų jau yra įsigiję ir inovatyvūs kineziterapeutai, ir olimpiečiai. Sportininkams testuoti ir treniruoti lietuviškas produktas taip pat naudojamas kitose šalyse.