Kokią save atsimeni mokykloje? Kokia veikla tave traukdavo?

Bendraklasiai mane visada laikė „moksliuke“, nors man pačiai taip niekad neatrodė. Nebuvau pirmūnė. Kasmet rinkdavausi vis kitus būrelius. Būdavo ir taip, kad lankydavau net kelis. Kultūros centre lankiau dramos būrelį, mokykloje – tinklinio treniruotes, gitaros, dainavimo būrelius. Labai mėgau skaityti. Basimokydama pradinėse klasėse perskaičiau visas mažos bibliotekėlės knygas, tai prašydavau savo mokytojos atvežti jų iš miesto bibliotekos. Vėliau susipažinau su jaunimo programa „Sniego gniūžtė“. Į šias veiklas įsitraukiau visa širdimi.

Kaip pasikeitė tavo gyvenimas įsiliejus į „Sniego gniūžtę“?

Ten atsidūrusi pamačiau, kad tokių žmonių kaip aš, kurie siekia gyvenime kažko daugiau nei tik mokykla–namai, namai–mokykla, yra gerokai daugiau. Susipažinau su jaunuoliais, kurie domisi įvairiais dalykais, nori ir moka bendrauti su kitais, kaip ir aš, moka ir nori leisti savo laisvalaikį be alkoholio ir t. t. Ši jaunimo programa suburia žmones. Įvairiose stovyklose mokydavomės dirbti komandoje, pažinti vienas kitą. Čia būdavo kviečiami pavyzdingi ir žinomi žmonės, kurie pasakodavo mums, paaugliams, apie savo nueitą gyvenimo kelią, pasiektus rezultatus. Vėliau grupelėse susitikimus ir išgirstas istorijas aptardavome. Vykdydami šias veiklas mokydavomės suprasti, kad esame ne patys svarbiausi, svarbi ir komanda, svarbu girdėti vienas kitą. Būdavo ir pokalbių vakarų, kur išsipasakodavome viską, kas mus slegia, kokių problemų kyla šeimoje, aptardavome, kaip galima jas išspręsti ir t. t. „Sniego gniužtė“ man davė labai daug. Subrendau kaip asmenybė. Išsiugdžiau kritinį mąstymą, išmokau nuolat tikrinti man sakomą informaciją, taip pati formuodamasi nuomonę, o ne leisdama ją formuoti kažkam kitam, išmokau nebebijoti kitų žmonių, laisvai bendrauti.

Kodėl pasirinkai studijuoti KU?

Jau nuo 10-os klasės žinojau, kad studijuosiu lietuvių filologiją, tačiau pirminis mano sprendimas buvo studijuoti lietuvių filologiją ir reklamą Vilniaus universiteto Kauno filiale. 12-oje klasėje mokyklos iniciatyva dalyvavome studijų parodoje Vilniuje. Kadangi niekas kitas manęs nedomino, ėjau tiesiai prie Vilniaus universiteto Kauno fakulteto stendo, pasikalbėjau su ten buvusiomis merginomis apie šią studijų kryptį ir mano sprendimas dar labiau sutvirtėjo. Tačiau einant pro KU stendą mane užkalbino ten stovėję vaikinai, pakvietė merginą, kad papasakotų man apie lietuvių filologijos studijas. Kadangi buvau tvirtai apsisprendusi, skeptiškai klausiausi jų kalbų. Vis dėlto po ilgų pokalbių ir išsamių šios studijų programos uostamiestyje analizių grįždama iš studijų mugės jau žinojau, kad stosiu tik į KU.

Kokios veiklos patraukė įstojus į KU?

Jau pirmame kurse tapau savo grupės seniūne. Dvejus metus buvau jaunoji kuratorė ir „Fuksų“ stovyklos grupės vadovė. Vėliau tapau Humanitarinių mokslų fakulteto (HUMF) tarybos nare, tapusi Prezidiumo nare iš pradžių buvau tik savanore, vėliau – kultūros koordinatore. Šiuo metu esu ir VII Senato narė. Be to, savanoriauju Klaipėdos dramos teatre.

Klaipėdos universiteto studentų sąjungai (KUSS) metai baigiasi ne gruodžio 31, o kovo mėnesio pradžioje. Pati, kaip minėjai, taip pat priklausai Prezidiumo komandai, esi KU Senato narė. Sakyk, ką pavyko nuveikti ir įgyvendinti kadencijos metu?

Pasiekėme, kad stipendijas gautų ne tik studentai, besimokantys valstybės finansuojamoje vietoje, bet ir tie, kurie už studijas moka patys. Be to, įtraukėme į studijų nuostatus punktą, kad dėstytojai ir studentai turi pradėti naudotis virtualia mokymosi aplinka (VMA). Ateityje svajoju apie magistro studijas, o savanorišką veiklą šiuo metu tęsiu kandidatuodama į KUSS prezidento postą.