Taip elgiantis tikimasi, kad anglų kalbos gebėjimams tobulinti pakaks lankyti paskaitas, vedamas anglų kalba. Tokių paskaitų skaičius auga ypač greitais tempais.

Lietuvoje realybė yra tokia, kad daugumos bakalauro studijų pirmakursių anglų kalbos mokėjimas atitinka tik B2 lygį ar net jo nesiekia. Tokio lygio dažnai neužtenka profesionaliam kalbos vartojimui – jis turėtų siekti bent C1 lygį.

Svarbiausiuose Europos Sąjungos kalbų mokymąsi ir mokymą reguliuojančiuose dokumentuose pabrėžiama, kad užsienio kalba aukštajame moksle turi išlikti kaip atskiras dalykas. Todėl būtent aukštojo mokslo institucijos tampa atsakingomis už studentų tolesnį kalbų mokymąsi.

Džiugu, kad bakalauro studijų metu Kauno technologijos universitetas (KTU) suteikia studentams galimybę ne tik toliau tęsti anglų kalbos mokymąsi, bet ir pasivyti tą lygį, kurio studentai nepasiekė mokyklose: pvz., pasiekti B2 lygį ir tik tada tęsti mokymąsi C1 lygiu.

Jei kitų dalykų žinių būsimoje darbo rinkoje ne visada gali prireikti arba dalis jų greitai pasensta, tai anglų kalbos žinios neabejotinai padeda būti sėkmingais darbo rinkos dalyviais ir žinių visuomenės nariais. Be to, populiarėjanti tendencija dirbti virtualiai, neišeinant iš namų, puikiai mokantiems anglų kalbą atveria vis daugiau įsidarbinimo galimybių visame pasaulyje.

Naujas požiūris į užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi

Europos Komisijos teigimu, studentus derėtų ruošti sudėtingai ir nenuspėjamai ateičiai bei nuolatiniams pokyčiams. Tai turėtų atsispindėti ir užsienio kalbų moduliuose – atmetant minimalistinį požiūrį į kalbų mokymąsi ir pabrėžiant santykį tarp kalbos ir mąstymo.

Kalba – ne tik komunikacijos, bet ir mąstymo įrankis, turintis intelektualinę vertę. Žmogus tobulėja per kalbą ir bendravimą su kitais, todėl užsienio kalbos mokymasis galėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį studijose. Dažnai užsienio kalbos dalykas yra kritikuojamas, nes per daug dėmesio ir laiko yra skiriama mokymuisi apie kalbą, o ne su kalba ar per kalbą.

Siūloma užsienio kalbos moduliuose pasitelkti sudėtingesnes temas nei tos, kurios paprastai pateikiamos tradiciniuose anglų kalbos vadovėliuose, bei įtraukti studentus, ypač siekiančius aukštesnių kalbos mokėjimo lygių, į užduotis, reikalaujančias kritinio ir gilesnio mąstymo. Tokiomis užduotimis galėtų būti ir neaiškios struktūros problemų sprendimas, įtraukiant studentus į realią komunikaciją.

Šiuolaikinėje edukologijoje judama link kūrybiškos, turtingos ir įtraukiančios mokymosi aplinkos. Pabrėžiamas perėjimas nuo individualaus mokymosi prie mokymosi bendradarbiaujant, aktyvesnių mokymosi metodų, dėmesio mąstymui, patyrimui ir procesui. Taip pat pereinama prie mokymosi turinio, kurį daugiau siūlo ir kuria besimokantieji, o ne dėstytojai.

Svarbiausi gebėjimai žinių ekonomikos amžiuje

Europos Komisija pabrėžia, kad daug studentų vis dar gauna išsilavinimą, kuris neparuošia jų darbo rinkai, t. y. studentai neturi tam reikiamų gebėjimų.

Remiantis Komisijos dokumentais, darbdavių poreikių tyrimais ir jų prognozėmis ateičiai, svarbiausi XXI a. gebėjimai yra mokėjimas spręsti problemas, kritinis mąstymas, antreprenerystė, mokėjimas bendradarbiauti ir dirbti komandose, gebėjimas mokytis, skaitmeninės kompetencijos ir kūrybiškumas. Aukštajame moksle turėtų būti integruojamas šių gebėjimų ugdymas.

Neseniai paskelbti „Google“ kompanijos duomenys patvirtina faktą, kad tokie sugebėjimai darbuotojams yra net svarbesni už STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art/design, Math) ­– gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ­– dalykus, o šių kompetencijų sinergija – vienas paklausiausių derinių šiandieninėje darbo rinkoje.

Žinoma, šie išskirti gebėjimai yra ne naujai atrasti, tačiau jų tobulinimas gyvenant žinių ekonomikoje ir sparčiai keičiantis situacijai darbo rinkoje pasidaro itin reikšmingas veiksnys kiekvieno žmogaus asmeninėje ir profesinėje veikloje.

Paprastus rutininius darbus vis dažniau atlieka robotai, todėl tampa aktualus platus šiuolaikinių gebėjimų rinkinys, kurį būtų galima pritaikyti įvairiose srityse ar darbuose. Svarbiausių XXI a. gebėjimų ugdymas leistų studentams tapti aktyviais ir savimi pasitikinčiais piliečiais.

Pavyzdžiui, 2017 m. Londono universitetinio koledžo Edukologijos institute atlikto tyrimo duomenimis, problemų sprendimas bendradarbiaujant yra be galo svarbus gebėjimas, kurio ugdymas aukštajame moksle vis dar nepakankamas.

Kalbos paskaitose – problemų sprendimo ir bendradarbiavimo ugdymas

2016-2017 m. Kauno technologijos universitete du semestrus iš eilės kartu su profesore Palmira Jucevičiene į anglų kalbos paskaitas integravome problemų sprendimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei bendradarbiavimo ugdymą.

Toks komunikacinis metodas, kai studentai įtraukiami į problemų sprendimą nesutelkiant dėmesio į pačią kalbą, leido patobulinti įvairias kalbinės veiklos rūšis.

Kaip įvardijo patys studentai, nors daugeliui tai buvo nauja patirtis, šis metodas jiems patiko, mokymosi aplinka kėlė mažiau streso, leido tobulinti bendradarbiavimo gebėjimus, nugalėti kalbėjimo anglų kalba baimę. Be to, lyginant su tradicinėmis paskaitomis, net keletą kartų išaugo kalbėjimo praktikos kiekis.

Tačiau taip pat pastebėjome, kad studentai buvo linkę „peršokti“ problemų išsiaiškinimo etapus ir iš karto pulti prie sprendimų siūlymo, todėl naudojome užvedamuosius klausimus, padedančius giliau suprasti problemas. Problemų analizei studentai braižė individualias problemų schemas, o vėliau jas jungė į kolektyvines.

Po kiekvienos problemų sprendimo sesijos studentai dalijosi nuomonėmis apie savo mokymąsi ir pasiektą rezultatą – tai prisidėjo prie jų supratimo apie pasikeitusias kompetencijas.

Paskaitose naudojome ir modernias edukacines technologijas, tokias kaip proto įrankiai (angl. mindtools). Jie buvo panaudoti ne kaip produktyvumo ar mokymosi „iš“ įrankiai, bet kaip intelektualūs partneriai, kurie leidžia mokytis kartu bei praplečia mąstymo galimybes.

Vienas jų – programa, kuri leidžia visai grupei vienu metu dirbti su ta pačia užduotimi iš skirtingų įrenginių. Nustatyta, kad ši metodika ir iš jos kylanti minčių žemėlapių kūrimo kompetencija gali padidinti darbo efektyvumą iki 35 proc., sutaupyti 5-7 darbo valandas per savaitę, lengviau ir greičiau suprasti sudėtingas problemas ar užduotis. Be to, tokiu būdu didinamas kūrybiškumas.

Modernių edukacinių aplinkų, integruojančių ir svarbiausių XXI a. gebėjimų ugdymą, kūrimas bei tobulinimas iš dėstytojų pareikalauja dar aktyvesnio pedagoginių kompetencijų tobulinimo ir „išėjimo iš komforto zonos“. Nors dažnai tai sukelia tam tikrų nepatogumų, moksliškai įrodyta, kad taip treniruojamos smegenys, tad naujų metodų taikymas paskaitose yra naudingas tiek studentams, tiek dėstytojams.

Evelina Jaleniauskienė, Kauno technologijos universiteto (KTU), Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) anglų kalbos lektorė