Portalas kurstoti.lt kviečia susipažinti su žaidimų platformas kuriančios įmonės „Helis LT“ programuotoju – Juliumi Jurgelėnu. Vaikinas sutiko papasakoti apie šios specialybės užkulisius ir pasidalinti įžvalgomis, kokie asmenys turėtų save išbandyti „šiose rogėse“.

Save atrado dar mokykloje

Anot J.Jurgelėno, savęs ieškojimo etapas prasidėjo dar mokykloje. Pašnekovas nesiskyrė nuo savo bendraamžių, todėl ilgą laiką nežinojo, ką nori veikti ateityje. „Mane domino įvairios sritys. Gerai sekėsi tikslieji mokslai. Svarsčiau apie daugelį profesijų – traukė aviacija, architektūra, elektronika ir netgi veterinarija, tačiau dėl nieko nebuvau tikras, kol neatradau programavimo“, – pasakojo Julius.

Vaikinas programuoti pradėjo būdamas 15-kos, kuomet rašė tinklaraštį apie stendinį modeliavimą. Tinklaraštis buvo sukurtas pagal standartinį šabloną, tačiau Juliui į galvą šovė mintis pakeisti jo išvaizdą bei pridėti naujų funkcijų.

„Tam reikėjo lįsti į tinklaraščio šablono kodą, jį redaguoti, eksperimentuoti, rasti nemažai informacijos internete, daryti klaidas ir iš jų mokytis, suvokti, kas veikia bei kas neveikia, o svarbiausia – kodėl“, – prisiminimais apie pirmus programavimo žingsnius dalinosi pašnekovas. Būtent tada J.Jurgelėnas ir suprato, ką nori veikti gyvenime. Tai buvo atspirties taškas, nuo kurio didžiąją moksleivio laiko dalį užėmė mokslai ir programavimas. Nenuostabu, kad pirmąjį savo darbą pagal būsimą profesiją Julius gavo vos tik baigęs mokyklą daniškame startuolyje „Drivr“. Vaikinas toliau savo žinias gilino  Kauno technologijos universitete, kur įgijo programų sistemų inžinerijos specialybę.

Nuobodžiauti nėra kada

Tai kaip atrodo Juliaus diena darbe? Vaikinas juokėsi, kad galbūt iš šalies stebint atrodo, kad kiekviena programuotojo diena atrodo panaši į vakar buvusią. Didelę dienos dalį sudaro programinio kodo rašymas, sėdint prie kompiuterio, kita dalis priklauso įvairiems susitikimams ir komunikacijai su žmonėmis. Tačiau nereikėtų apsigauti dėl monotonijos šioje profesijoje: jos tikrai nėra. „Ši profesija man žavi tuo, kad kiekvieną dieną sprendi vis kitas problemas, susiduri su naujais iššūkiais, todėl nuobodžiauti tikrai nėra kada“, – pasakojo J.Jurgelėnas.

Koja kojon su pasauliu

Darbo rinkos prognozės Juliaus specialybei itin palankios ir vaikinas sutinka su teiginiu, kad tai yra viena  perspektyviausių dabarties ir ateities profesijų.

„Informacinės technologijos prasiskverbia į vis daugiau ir daugiau gyvenimo sričių. Dėl to auga poreikis žmonėms, kurie gebėtų vystyti sistemas ir prižiūrėti jau esamas. Negana to, pasaulis nuolat siekia efektyvumo, automatizuojami įvairiausi procesai. Programuotojai ir sistemų architektai dažniausiai ir yra tie žmonės, kurie automatizuoja, robotizuoja ir kasdien efektyvina mus supantį pasaulį“, – pasakojo pašnekovas.

Programavimas turi „kabinti“

Anot Juliaus, atkaklumas ir loginis mąstymas yra puikiai tarpusavyje derančios savybės  programuotojo darbe. „Darbe tenka susidurti su iššūkiais, kuriuos ne visada pavyksta įveikti iš pirmo karto, todėl reikia pasitelkti loginį mąstymą, ieškant sprendimų, ir nepasiduoti, kai nesiseka. Kita vertus, manau, svarbu, kad jaunuoliui programavimas nuoširdžiai patiktų ir trauktų“, – kalbėjo programuotojas.

Jis dar kartą prisiminė asmeninę patirtį, kuomet programavimą atrado turėdamas realią  „problemą“ su tinklaraščio dizainu ir funkcijomis, o būtent programavimas jam padėjo ją išspręsti. „Jei tai jaunuolį ar jaunuolę „užkabins“, jei tai patiks, jei norėsis kaskart sužinoti ir padaryti daugiau, tai tikėtina, kad programavimas tokiam žmogui bus geras bei malonus pasirinkimas“, – įsitikinęs J.Jurgelėnas.

Universitete įgausi ne tik žinių, bet ir užmegsi ryšių

Julius toliau atvirauja, kad išmokti programuoti ir gauti darbą šioje srityje galima nebaigus jokios formalios mokymosi įstaigos, tačiau, jo manymu, studijuoti yra verta. Kodėl, juk tai užtruks papildomus ketverius metus? „Jeigu savo ateitį galvojate sieti su programavimu, norite išmėginti įvairias programavimo sritis, suprasti pagrindus ant kurių yra pastatytas kompiuterių mokslas bei išmokti dirbti komandose, tai universitetas – puiki vieta tam padaryti. Taip pat, universitete įgysite ryšių, kurie gali praversti visą likusį gyvenimą“, – tikino pašnekovas.

Atlygis priklauso nuo įgūdžių ir patirties

Toliau pokalbis pakrypsta užmokesčio tema, juk kiekvienam įdomu, o tai kiek galima tikėtis uždirbti? Anot J.Jurgelėno, nėra vieno atsakymo į šį klausimą, nes viskas priklauso nuo įgūdžių ir patirties. Vaikinas atviras: „Jeigu baigėte universitetą ir nedarėte nieko daugiau nei iš jūsų reikalavo studijos, tuomet aukštos pradinės algos tikėtis nereikėtų. Jeigu papildomai skyrėte daug laiko tobulinti savo įgūdžius, gilinotės į kažkokią siauresnę programavimo sritį, tuomet jau viskas priklauso nuo asmeninių įgūdžių derėtis ir, žinoma, nuo to, kaip gerai kažką išmokote“, – teigė programuotojas.  Jis vis dėl to išduoda, kad vienaip ar kitaip, vidutiniškai programuotojų atlyginimai ne vieną kartą viršija šalies atlyginimų vidurkį, o šie specialistai – paklausūs.

Nuolatinis tobulėjimas

Pabaigai klausiame Juliaus patarimų būsimiems kolegoms, kurie vis dar dvejoja, ar rinktis šią sritį, o galbūt jau ir yra galutinai apsisprendę. „Niekada nenustoti tobulėti ir tyrinėti naujų technologijų. IT pasaulis labai greitai keičiasi, todėl svarbu neatsilikti ir neužsisėdėti. Tai, kas buvo populiaru ir įprasta vakar, jau rytoj gali būti pasenę ir neefektyvu“, – ragino jaunimą J.Jurgelėnas. Anot vyruko, smalsumas ir žingeidumas yra būtina gerų programuotojų savybė, o dar geriau, jei savo žiniomis šie dalinasi su kolegomis ar už darbovietės ribų.