Išskirtinės architektūros, ryškiai oranžine spalva švytinčiame Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro pastate taip pat yra LSMU Farmacijos fakultetas ir vyksta farmacijos studijos.

Tačiau tik nedaugelis žino, jog moderniose šio pastato laboratorijose atliekami sudėtingi tyrimai, kurių metu veikliosios medžiagos iš retų, vertingų natūralių žaliavų tampa vaistų arba kosmetikos priemonių sudėtinėmis dalimis. 

Ką įmanoma pagaminti iš gintaro dulkių?

Į tokį klausimą Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro mokslininkai jau yra atsakę: iš šios vertingos žaliavos jie sukūrė išskirtinę odos priežiūros priemonę. Tačiau jei rezultatą – gatavą produktą – mato visi, tai jo kūrimo procesas mažai kam matomas: moksliniai tyrimai trunka nuo keleto mėnesių iki metų ir dažniausiai vyksta laboratorijų tyloje.

LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė profesorė Jurga Bernatonienė pasakojo, kad pasitelkus biotechnologijas ir pažangius mokslinius tyrimus iš įvairių žaliavų kuriami ir galutiniai, ir tarpiniai produktai, kurie gali būti naudojami gaminant vaistus, kosmetiką, veterinarinius ir kitus preparatus.

Mokslininkai jau yra sukūrę odos priežiūrai skirtų produktų su tokiais inovatyviais ingredientais, kaip Negyvosios jūros mineralai, augimo faktoriai, augalų kamieninės ląstelės, placenta, ryžių vanduo, ožkos priešpienis. Neseniai jiems teko dirbti ir su tokia retenybe kaip juodieji perlai.

Beje, beveik visi čia dirbantys mokslininkai patys yra baigę studijas LSMU: universitetas savo absolventus itin skatina tapti tyrėjais ir atrasti save mokslinėje veikloje.

 

5 priežastys studijuoti farmaciją LSMU

Farmacija – pelningas rinkos sektorius. Farmacijos srities magistrai sėkmingai įsidarbina ne tik Lietuvoje, bet ir ES šalyse ar JAV. LSMU Farmacijos fakultete studentų laukia itin moderni infrastrauktūra, draugiški dėstytojai, galimybė dalyvauti tarptautiniuose projektuose, mokymuose, konferencijose. Fakultete veikia Studentų farmacininkų draugija, vyksta tradiciniai studentiški renginiai. Vaistininko specialybė – tradiciškai išskirtinė ir gerbiama.

 

O kaip buvo prieš 100 metų?

Lietuvos Medicinos ir Farmacijos istorijos muziejaus vyriausiasis rinkinių saugotojas istorikas Rolandas Minevičius pasakoja, jog tarpukariu pagrindinė kosmetikos ir higienos priemonė daugeliui buvo muilas.  

Kad muilo pramonė tuometėje laikinojoje sostinėje Kaune klestėjo, galima spręsti iš to, jog parfumerijos  fabrikas „Florans“ siūlė 500 litų premiją žmogui, kuris nupirks milijoninį muilo gabalėlį – o  Lietuvoje (neskaičiuojant okupuoto Vilniaus krašto) anuomet gyveno apie 2,4 mln. gyventojų.

Sprendžiant iš fabriko prekių katalogo, buvo gaminamas „nagams lakas“, ir  „lūpų paišelis“, boro vazelinas, įvairios pudros, skutimosi kremas. Kadangi kosmetikos ir švaros prekių kainos buvo palyginti didelės, neretai pasitaikydavo, kad muilo, tepalų, kremų vaistininkai pasigamindavo ir savo pačių reikmėms.

Buvo gaminami ir lietuviški kvepalai – tačiau jų pavadinimai šiandien veikiausiai sukeltų ne susidomėjimą, o juoką: „Pajacas“, „Auto“, „Klounas“, „Gaidys“, „Mikimaus“, „Pistoletas“.