Primename, kad prekybos vietose jau galima rasti naujausią žurnalo „Kur stoti“ numerį, kuriame apstu informacijos apie stojimą, konkursinį balą ir panašios informacijos, aktualios abiturientams.

Taip pat raginame visus abiturientus: tuos, kurie jau žino kelis savo įverčius, arba tuos, kurie vis dar spėlioja, atsiversti konkursinio balo skaičiuoklę ir pasibandyti, ar pavyktu įstoti į vieną ar kitą norimą studijų programą. Kviečiame jaunuolius nepatingėti, pasižiūrėti, „pasimatuoti“ ir gerai pasvėrus realias galimybes užpildyti prašymą LAMA BPO sistemoje.

Egzamino užduotis galite rasti čia.

Egzaminas buvo suktas

Saulius Gomas portalui kurstoti.lt taip pat sakė, kad egzaminas buvo lengvesnis, nei tikėjosi. „Turiu pabrėžti savo pastebėjimą ir mokytojos patvirtinimą: egzaminas buvo lengvas išlaikyti, tačiau aukštesniajam lygiui pasiekti – suktas. Pačios užduočių formuluotės prašė pasukti protą, kad ir su Didžiaisiais geografiniais atradimais: buvo prašoma nurodyti ekspedicijų naudą jas finansavusioms valstybėms. Na, atrodo, pavyzdžiui, parašysi „atrasta Amerika“, tačiau jau pats klausimas kaip ir atsako, kad ji buvo atrasta, bet kokia iš to nauda ją atradusiai valstybei? Nežinau, priklausys nuo vertintojų, kaip jie į tokį atsakymą reaguos“, – savo pamąstymai dalijosi abiturientas.

Anot Sauliaus, pačios sudėtingiausi klausimai pasirodė iš Lietuvos tarpukario. Tiek nurodyta karikatūra su Urbšiu, tiek Klimo kreipimasis į Lenkijos vyriausybę. „Ir vėl klausimas buvo suktai pateiktas „kokia problema pateikiama A šaltinyje, kada ji prasidėjo?“. Pradėjau ieškoti tos problemos, bet jų kaip ir kelios įvardintos pačiame šaltinyje. Ir tapo kaip ir neaišku, kaip atsakyti. Tačiau parašiau, kad nesilaikoma Suvalkų sutartis. Mokytoja sakė, kad gerai viskas.
Lengviausios pasirodė užduotys iš LDK laikų. Šią temą buvau puikiai išmokęs 11 klasėje, tad nei kartoti nereikėjo jos man“, – pasakojo S.Gomas.

Vaikinas toliau vardina, kad pakišo koją klausimas apie valstybę, kurios teritorijoje susidarė dabartinė Lietuva. „Galvojau, kad reikia apie Mindaugo Lietuvą rašyti, tačiau atsakymas turėjo būti kažkas su žemaičiais (Žemaitijos sritimi). Čia jau mano aplaidumo kaltė, nes nepaanalizavau duoto žemėlapio atidžiau. Mokytojos teigimu turėčiau įveikti 80 ribą, o gal gauti net ir daugiau. Viskas priklausys nuo to, kas bus parašyta vertintojų vertinimo lapuose, o tai pat ir nuo pačių vertintojų geranoriškumo bei supratingumo. O žadu stoti į Azijos studijas – Japonologiją, kurioje kaip tik istorija ir yra svarbiausias egzaminas man. Jei nepavyks įstoti į šią studijų programą, tai ketinu stoti į skandinavistiką. Manau, kad ten tikrai pakliūsiu“, – kalbėjo jaunuolis.

Sukti klausimai ir atsakymų variantai

Evelina Žemeikytė pasakojo, kad iš pažiūros egzaminas neatrodo sunkus, tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. „Pavyzdžiui, teste dalis klausimų buvo labai lengvi, o dalis – gana sukti, atsakymų variantai keistokai suformuluoti ir sunku įvertinti, kuris atsakymas iš keleto yra tinkamas“, – atviravo abiturientė.

Mergina atkreipė dėmesį į antrą egzamino dalį: šaltinių temos ir laikotarpiai taip pat atrodo paprasti, gerai žinomi, tačiau pradėjus nagrinėti klausimus, ima atrodyti, kad dalis jų nekonkretūs ir ne iš karto galima suprasti, ko prašoma užduotyje. „Tad daryčiau išvadą, kad galėjo būti ir blogiau, bet lengva nebuvo. Egzaminui buvau pasiruošusi gana gerai, bet spėlioti nesiryžtu. O stosiu į lingvistinės krypties programą, tad egzamino rezultatas reikalingas sudaryti konkursiniam balui, todėl tikiuosi geriausio“, – kalbėjo Evelina.

Lengvesnis nei praėjusių metų

Portalo kurstoti.lt kalbintas Dominykas Šlekys neslėpė džiaugsmo, kad egzamino šiais metais būta lengvo, jei lyginsime su praėjusiais metais. „Buvo keli testiniai klausimai, kurie kėlė klaustukų, tačiau viską atpirko lengva antroji egzamino dalis. Laiko taip pat buvo užtektinai. Daugiau nei pusė laikiusiųjų išėjo dar laikui nepasibaigus“, – pasakojo abiturientas. Dominykas apie rezultatus taip pat mąsto pozityviai ir spėja, kad iš egzamino surinks virš 80, o to pakaks, kad įstotų į Vilniaus universitetą, kuriame vaikinas norėtų studijuoti ekonomiką.

Kaip atrodė šių metų egzaminas

Šių metų istorijos egzamine buvo pateiktos užduotys iš Lietuvos ir pasaulio istorijos. 25 pirmieji egzamino klausimai buvo pateikti su pasirenkamaisiais atsakymais. Šioje egzamino dalyje kandidatai turėjo pademonstruoti, kaip išmano Lietuvos Respublikos Konstituciją, atsakyti į klausimus apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (toliau – LDK) XVI amžiuje, XX amžiaus Lietuvos ir Europos aktualijas, pavyzdžiui, apie Europos Sąjungai priklausančias valstybes, atlikti užduotis pagal pateiktus žemėlapius ir karikatūras.

Antroje egzamino dalyje kandidatams buvo pateikti keturi šaltinių blokai ir su jais susiję klausimai. Pirmasis blokas buvo skirtas LDK valdovų užsienio politikai, antrasis – Didiesiems  geografiniams atradimams ir jų nulemtiems  pokyčiams. Trečiame bloke kandidatai analizavo XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Lietuvos santykius su Lenkija, Vokietija ir SSRS, o ketvirtame bloke turėjo palyginti nacistinę ir komunistinę vidaus ir užsienio politiką, nurodyti, kokios buvo SSRS ir Vokietijos ir jų vadovų bendradarbiavimo pasekmės to meto tarptautinei politikai.

Istorijos valstybinio brandos egzamino  kandidatų darbai bus pradėti vertinti birželio 25 dieną.

Praėjusiais metais istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 9640 kandidatų. Egzaminą išlaikė 98,11 proc. kandidatų. 100 balų įvertinimą gavo 0,73 proc. kandidatų.

Kas sudaro egzaminą?

Egzamino užduotyje buvo klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos Viduriniaisiais, Naujaisiais amžiais ir iš Naujausiosios istorijos. Užduotyje buvo po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrina aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.

Egzamino užduotis susidedėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemėlapius, istorinę statistiką ir kt.). Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto atsakymo, reikalaujantys kelių skirtingų informacijos naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės, apibendrinimo) etapų užrašymo.

Kiek taškų skiriama už teisingą atsakymą į atviro tipo klausimą, nurodoma prie kiekvieno klausimo. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.