Mokėjimas valdyti emocijas suteikia galimybę priimti kokybiškus sprendimus, mažiau klysti, neskaudinti kitų, atsiriboti nuo pykčio, liūdesio ar neapykantos. Vienas iš savikontrolės ugdymo būdų yra emocinio intelekto tobulinimas.

Emocinis intelektas – tai ne tik gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, bet ir suprasti kitų žmonių jausmus. Jis apima tris svarbiausius emociškai brandaus žmogaus gabumus: emocinį sąmoningumą, tinkamą jausmų pritaikymą sprendžiant problemas ir emocijų suvaldymą. Būtent emocinio intelekto lavinimas padeda išlikti sąmoningu ir taktišku kontroliuojant jausmus ir adekvačiai reaguojant į kitų žmonių elgesį. Labiausiai paplitęs minėto intelekto ugdymo būdas yra „Mayerio, Karuso ir Salovėjaus keturių šakų modelis“. Žemiau yra pateikti patarimai, kaip nepasiduoti emocijoms kritinėse situacijose, remiantis minėtu keturių šakų modeliu.

Emocijų išsiaiškinimas ir pozityvus mąstymas

Pirmiausia, tiesiogiai susidūrus su konfliktine situacija reiktų nepriimti skubotų sprendimų, o stengtis išklausyti kitą žmogų. Svarbu išlikti mandagiam ir jokiais būdais negilinti konflikto, bet ramiai jį išspręsti. Po konfliktinės ar kitokios nemalonios situacijos svarbu suprasti tuo metu kilusius jausmus, nevengti jų ir negalvoti, kad tai neturi reikšmės, bet suvokti kodėl teko susidurti su tokia situacija. Užslopintos emocijos anksčiau ar vėliau prasiveržia, todėl būtina jausmus kuo skubiau išsiaiškinti. Žinoma, iš pradžių žmogus jausis pažeidžiamas, tačiau tai yra pirmas didelis žingsnis link emocinės gerovės –savo jausmų pripažinimas.

Natūralu, kad kai emocijos nėra suvaldomos, susierzinimas gali virsti pykčiu, nusivylimu, susijaudinimu ar net įtūžiu. Tai gali sukelti tam tikras pasekmes, pavyzdžiui, gali pradėti nesisekti tam tikroje veikloje ar įžiebti dar vieną konfliktą tarp draugų, kolegų. Svarbu po nemalonios situacijos savo mintis nukreipti teigiama linkme ir po kiekvienos nesėkmės, nelaimės ar konflikto atrasti ko pasimokyti, suvokti kritinę situaciją kaip patirtį, kuri leidžia pažinti geriau save, kitus ir atsirinkti su kuo bendrauti. Pozityvus mąstymas kaip ir negatyvus, gali pritraukti gerus įvykius, jei žmogus prarado darbą ar neišlaikė egzamino, suvaldydamas emocijas ir pozityviai mąstydamas gali lengviau surasti išeitį šiai nemaloniai situacijai išspręsti.

Trumpai.:

  • Spręsti konfliktines situacijas remiantis protu.
  • Emocijas išanalizuoti vėliau ir suprasti ko galima pasimokyti iš šios situacijos.
  • Mąstyti pozityviai.

Kilusių jausmų išsakymas su ta situacija susijusiam žmogui

Šis patarimas galioja tik gerai apgalvojus savo jausmus, norint išsiaiškinti situaciją, kad ateityje tokių nesklandumų būtų išvengta. Pirmiausia, rekomenduojama pradėti pokalbį apie kasdienius dalykus ar reikalus ir pamažu pereiti prie situacijos, kuri sukėlė nepatogumų. Jei tai buvot jūs, kuris per stipriai sureagavote ar įžeidėte savo draugą, kolegą turėtumėte atsiprašyti ir bandyti ieškoti kompromisų susiklosčiusioje situacijoje. Kompromisas labai svarbus siekiant sklandaus bendravimo, tačiau jį surasti neretai trukdo negebėjimas išklausyti, suprasti kitą ir nenoras prisipažinti suklydus. Šiuos trukdžius svarbu pašalinti ir nepalikti situacijos neišspręstos ar neaptartos, nes tai gali iš naujo pasikartoti.

Jei tam tikra nemaloni situacija būtų susijusi tik su jumis, pavyzdžiui, nusivylimas gautu rezultatu iš egzaminų, tuomet reiktų savo kilusius jausmus išsakyti artimam žmogui. Galbūt jis padėtų rasti išeitį ir paguostų.

Trumpai.:

  • Patirtų emocijų išsakymas kitam gali padėti atrasti problemos spendimo būdą ir atrasti savyje jėgų judėti į priekį.
  • Atsiprašymas ir situacijos išsiaiškinimas gali padėti išvengti tokių situacijų ateityje.

Gilus kvėpavimas ir dėmesio nukreipimas nuo situacijos

Kai situacija tampa nekontroliuojama, svarbu laiku suvokti ir pajausti, kad emocijos ima slopinti šaltą protą. Būnant tokios būsenos yra naudinga trumpam nustoti galvoti apie situaciją. Vienas veiksmingiausių metodų yra gilus kvėpavimas ir skaičiavimas. Įkvepiant reiktų skaičiuoti iki penkių ir susikoncentruoti į fiziologinius organizmo procesus. Pajausti kaip plaučiai išsiplečia ir pečiai praplatėja, tada trumpam sulaikyti kvėpavimą ir iškvėpti skaičiuojant nuo galo iki penkių. Taip pat tuo metu būti susitelkus į kvėpavimo proceso pokyčius. Šis metodas padeda atkurti emocinę pusiausvyrą.

Priklausomai nuo aplinkybių, trumpos pertraukėlės atliekant kvėpavimo pratimus gali būti nepakankamai veiksmingos ir gali prireikti kitokių priemonių. Viena iš išeičių yra nusišalinti nuo situacijos, pakeisti aplinką ar nukreipti dėmesį kitur. Pavyzdžiui, jei įmanoma, trumpai pasivaikščioti arba paprasčiausiai išeiti atsigerti vandens. Dėmesio nukreipimas kitur gali padėti sumažinti emocinį susijaudinimą, priversti į situaciją pažiūrėti iš visiškai kitokios perspektyvos. Taip pat labai svarbu po įtemptų situacijų susigrąžinti jėgas, tą padaryti galima užsiimant mėgstama veikla, pavyzdžiui meditacija, bėgiojimu ar muzikos klausymu.

Trumpai.:

  • Suvaldyti emociškai kritinę situaciją gali padėti gilus kvėpavimas, skaičiavimas, taip pat dėmesio nukreipimas.
  • Po įtemptų situacijų svarbu pailsėti ir atgauti jėgas.

 

Taigi, remiantis patarimais sudarytais pagal „Mayerio, Karuso ir Salovėjaus keturių šakų modelį“ galima ugdyti savo emocinį intelektą ir išmokti kontroliuoti užplūdusius jausmus kritinėse situacijose.

Parengė Lietuvos medicinos studentų asociacijos  (LiMSA) narė Ieva Visokavičiūtė

p.s.

Kviečiame visus abiturientus drąsiai naudotis konkursinio balo skaičiuokle, kuri padės įvertinti galimybes patekti į vieną ar kitą norimą universitetą ar studijų programą.

Dar primename, kad šiuo metu prekybos vietose jau galima įsigyti naujausią žurnalo „Kur stoti“ numerį, kuriame gausu informatyvių, aktualių ir įdomių straipsnių, susijusių su stojimu, studijomis, prašymų pildymu.