Tačiau niekada nėra pagalvojama apie kitą medalio pusę: taip, kai kurie darbai bus automatizuoti ir jų atlikimui nebereikės žmogaus, tačiau atsiras naujų galimybių ir veiklų, kuriose žmogaus niekada nepakeis robotai. Daugiau nei pusę darbų, kuriuos dirbs šiuo metu vidurinėje besimokantys moksleiviai, šiuo metu net neegzistuoja. Technologijų pažanga duoda pradžią naujoms profesijoms ir darbo rinkoms.

Dažnai mes įsivaizduojama ateitį, kurioje robotai perims kontrolę į savo rankas, o žmogus liks bedarbi ir niekam nereikalingas. Tačiau reikėtų nepasiduoti pesimistinėms nuotaikoms, nes pažanga yra kažko pradžia. Štai keletas sričių, kurios ateityje patirs „pakilimą“.

Kūrybinis sektorius

Jei domitės kūrybiniais procesais ir veikla, susijusia su tai, tai esate girdėję terminą „imagination economy“. Kas tai yra? Tai tokia ekonomika, kurioje pridėtinę vertę kuria ne racionalus mąstymas, dogmos ar tai, ką galima išmokti, o kūrybiškumas, galvojimas „out of the box“. Taip, žmogus yra ta būtybė, kuri dominuoja ir yra galva aukštesnis už dirbtinį intelektą, kuomet kalba pakrypsta apie kūrybiškumą, kūrybą ir panašius dalykus.

Šios srities profesijų pavyzdžiai būtų 3D spausdinimo mados dizaineriai, VR pojūčių dizaineriai, organų kūrėjai, virtualiosios realybės architektai. Būtent 3D perkels viską į kitą demenciją: sujungs spausdinimą ir virtualią realybę.  

Neurologija ir bioinžinerija

Mūsų noras tobulėti genų inžinerijoje ar neurologijos srityje tik augs, todėl natūralu, kad didės darbo vietų skaičius šiame sektoriuje. Štai kad ir paskutinis serialo „Black Mirror“ sezonas mus supažindino su pasauliu, kuris skiriasi nuo esamo: pasaulio, kuriame žmonės gali savo protą perkelti į robotus, suvienyti juos su kitais protais, įrašyti kitų žmonių prisiminimus ir net stebėti tai, ką kiti galvoja, jaučia ar daro. Daugybė novatorių ir tyrinėtojų reikalauja, kad tokie pajėgumai būtų įmanomi. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Elonas Muskas įkūrė bendrovę „Neuralink“, kurios tikslas – sujungti žmogaus protą su AI ir sukurti neuroninę sintezę.

Technologijų etika, filosofija ir bendrosios nuostatos

Technologijos yra galingas įrankis, kuomet kalbame apie veiksmo kūrimą, tačiau jų naudojimui reikalingos tam tikros taisyklės, jų visumą, nes atsiranda socialiniai, etiniai ir moraliniai klausimai. Technologijos pačios nėra nei gerai, nei blogai, tačiau tik nuo mūsų priklauso, kaip mes jas panaudosime visuomenės gerovei.

Mes vis daugiau perkeliame kasdieninių funkcijų į virtualų pasaulį, daug darbų, sandorių vyksta internetu, todėl natūralu, kad atsiranda poreikis nustatyti taisykles, kaip viskas turi vykti. Turi būti žmogus, kuris įvertina visus įmanomus scenarijus, atskiria, kas yra priimtina, o kas ne. Ši veikla gali apsiriboti įmonės viduje, peraugti į kitokį lygė – valstybinį ar tarptautinį. Tarp šios srities atstovų būtų galima paminėti genetinės modifikacijos etikos sargą, virtualios realybės sekimo specialistą, technologijų teisės ekspertą ir panašiai.