Rima, ar tikrai politika yra visiškas nuobodus ir nevertas dėmesio reikalas?

Visai neseniai teko išgirsti mintį, jog politika – velniškai seksualus reikalas (šypsosi). Iš pradžių kiek suglumino tokia frazė. Kai kuriems politikoje esantiems, nuo tokio pareiškimo gal net silpna pasidarytų. Bet taip, tai dinamiškas, kupinas ginčų, aistrų ir labai emocingas procesas. Aišku, monotonijos irgi pasitaiko, bet dar klausimas, kur jos daugiau... Tačiau vis dėlto tai, kas vyksta politikoje, be galo svarbu kiekvieno mūsų gyvenime. Kaip gali būti neįdomu tai, nuo ko priklauso, kaip tu gyveni ir gyvensi ateityje, kaip gyvens tavo vaikai? Ir kuo daugiau domiesi politika, tuo ji tampa įdomesnė.

Bet jaunimas ko gero su tokia nuomone nesutiktų... Daugelis jų pasakys, kad tai jiems visiškai neįdomu.

Jie patys kartais nežino, kaip jiems tai įdomu. Tiesiog su jaunimu reikia kalbėtis ir užduoti tinkamus klausimus ir jų klausyti. Nustebtumėte pamatę, kaip tas save apolitišku pristatantis jaunimas puikiai žino kai kuriuos ministrus ir kokią tvirtą nuomonę turi. Jie švietimo sistemos problemas jums pristatytų geriau nei pati ministrė. Tiesiog, kai tie patys suaugusieji politiką pristato bendru pavadinimu „visi jie vagys“, tai nieko kito tikėtis ir negalime. Bet tereikia tinkamo priėjimo ir tas jaunimas gali tapti ne tik besidominčiu, tačiau dar ir dalyvaujančiu (bijau, kai kurių politikų siaubui). 

Dar vienas mitas – apie politiką gali kalbėti bet kas, o politikos mokslų studijos visai nereikalingos. Taigi kuo skiriasi politologas su universiteto diplomu nuo „Dviračio žinių“ pelių-politologų Sūrskio ir Mauzerio?

Ausų dydžiu tai tikrai. Bet politikos mokslų studijos tai nėra laikas, kai keičiamasi tik nuomonėmis. Tai laikas, per kurį įgaunamos ne tik žinios, tiek teorinės, tiek praktinės, tačiau ir kompetencijos kaip priimti sprendimus. Pelės labai gerai parodo mūsų politikos grimasas. Bet universiteto diplomas duoda daugiau. Čia išmokstama ne tik problemas matyti, išmokstama jas ir spręsti. Politinių sprendimų priėmimo mechanizmas sudėtingas. Ir jo išmanymas leidžia žen

Bet sprendimus priima Seimo nariai, kurie dažniausiai tokio diplomo neturi?

O norėtųsi, kad turinčių būtų daugiau. Gal ir rezultatai būtų kitokie. Tačiau neapsigaukime, manydami, jog politikos mokslus pasirinkęs, turi rinktis ir politiko karjerą. Dalyvauti sprendimų priėmimo procese galima ir nebūnant Seimo nariu. Didžioji dalis įstatymų projektų yra rengiami atitinkamų sričių specialistų, kuriais, beje, tie patys Seimo nariai, turi neretai ir pasitikėti priimdami sprendimus. Ir ministrai priklausomi nuo savo komandos, ministerijose dirbančių žmonių. Taigi profesionalus ministerijoje dirbantis specialistas gali turėti didžiulę įtaką ir pačiam ministrui. Ne visi ryškiai matomi yra tuo pačiu ir labai svarbūs bei įtakingi.

Ir žurnalistas, o politikos mokslus baigę neretai tampa ir jais, taip pat gali veikti sprendimų priėmimo procesą, nes kartais tik viešumas apsaugo nuo rimtų klaidų ir verčia pačius politikus susiimti.

Galiausiai trečias mitas – baigusių politikos mokslus jau ir taip pakanka. Ir darbo nesusirasi... Šiandien trūksta turinčių IT diplomą... Ir tokiems darbo perspektyvos puikios. O kokios galimybės baigus politikos mokslus?

Trūksta IT specialistų, kurie turi ne diplomą, o žinias ir reikalingas kompetencijas. Ir lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie politikos mokslų sritį. Užduokite sau klausimą, kaip vertinate valstybės valdymą? Ir nežiūrėkite tik Seimą. Žiūrėkite į visą viešą sektorių. Ir paklauskite, ar yra ką gerinti ir kur tobulėti? Atsakymą nesunku nuspėti. Kaip ir iš to logiškai išplaukiančią išvadą, jog tam tobulėjimui reikia žmonių, suprantančių kaip turėtų ir galėtų būti valdoma valstybė. Ir turinčių ne diplomą, o žinias labai trūksta. Tokie gali nesunkiai pakeisti tuos, kurie užima kėdes, bet žinių ir kompetencijų neturi. Todėl jei tapsi profesionalu, savo ateitį ir karjerą kurti galėsi taip, kaip ir tas IT specialistas.

Dėkoju už pokalbį!