Turint galutinį maisto produktą nesimato nei jo idėjos, jos vystymo, nei gamybos būdo subtilybių ir jį lydėjusių bandymų, nei pastangų, kad gaminys būtų užtikrintai saugus ir vartotoją pasiektų aukštos kokybės. Maisto pramonės keitimąsi, nuolatinį tobulėjimą lemia besikeičiantys vartotojų poreikiai ir valgymo įpročiai, reiklumas ir sąmoningumas renkantis. Šiuolaikinis specialistas maisto pramonėje turi būti pasirengęs ne tik sekti, bet ir iš anksto numanyti vartotojų poreikius, iš naujo atrasti skonius ir išlaikyti kokybę. Tokius gebėjimus galima ugdytis dar studijuojant.

Kaip pasakoja Kauno kolegijos Maisto technologijos katedros vedėja dr. Ingrida Kraujutienė, Maisto technologijos katedros darbuotojai kartu su studentais dirba pagal skirtingas tematikas, kurios rodo inovatyvių sprendimų paiešką ir šiuolaikinio vartotojo įpročių ir reikmių sekimą. Produktų gamyba darniųjų technologijų priemonėmis, liofilizuotų produktų, maisto produktų be glitimo ar skirtų diabetu sergantiems žmonėms kūrimas, gamyba atspindi, kad studijų metu jaunas būsimas specialistas išbando pačias naujausias technologijas, netradicines žaliavas, įgyvendina visuomenei aktualius ir naujus maisto produktų sprendimus.

Maisto pramonės srityje neapsieinama ir be kūrybinės gyslelės. Studentai su dėstytojų pagalba kuria naujus gaminius, iš naujo sužadinančius skonio receptorius ir nustebinančius išlepusį gurmaną. Dėmesį gali atkreipti pieno išrūgų gira, fermentuota sula, vytintos dešrelės su džiovintomis uogomis, virtos dešros su moliūgais, duonos traškučiai, garuose virti dietiniai keksiukai, pomidorų vynas ir daugelis kitų netikėtų sprendimų.

Dr. I. Kraujutienė teigia, kad vienas didžiausių privalumų norint įsilieti į maisto pramonės sektorių yra aktyvus praktikavimasis studijų metu, kai studentas realiai išbando savo žinias, kuria produktus, diegia maisto saugos vadybos sistemas, įvertina maisto produktų juslinius, saugos ir kokybės rodiklius. Studentų gebėjimai išbandomi bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, atliekant užsakomuosius, technologinius tyrimus, dalyvaujant įvairiuose konkursuose, parodose. Šiemet dalyvauta „AgroBalt“ parodoje vykusiame konkurse „Jaunojo maistininko idėja“, kuriame pristatyti sūrio traškučiai, pomidorų vynas, veganiškas tortas „Vaisių šėlsmas“, apdovanotas aukso medaliu. Studentų profesiniam kūrybiškumui skatinti kasmet organizuojamas tarptautinis konkursas „Food Technologist“, kuriame užduotys vykdomos skirtingose laboratorijose – technologijos, maisto produktų kokybės įvertinimo, juslinės analizės ir mikrobiologijos – įvertinant visapusiškas studentų kompetencijas. Šiais metais pirmąją vietą laimėjo ir geriausio technologo vardą apgynė jungtinė komanda, kurią sudarė Kauno kolegijos ir Bolonijos universiteto antrojo kurso maisto technologijos studijų programos studentai Donata Laurinaitytė, Viktorija Gudauskaitė ir Drudi Federiko.

Anot Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdančiosios direktorės Editos Gudišauskienės, galimybės reikštis ir realizuoti save maisto pramonėje yra plačios, nes šioje srityje vystymosi tendencijos matosi ne tik Kauno regione, bet ir Lietuvoje. „Per dešimtmetį (2005–2014 m.) vidutinis darbo našumas sparčiau nei visoje šalies ekonomikoje didėjo tokiuose bioekonomikos subsektoriuose, kaip baldų, chemijos produktų, maisto produktų ir gėrimų, popieriaus gaminių gamybos ir žemės ūkio. Iki galo biogrįstos apdirbamosios gamybos sektoriuje 2014 m. buvo sukurta 2 113,9 mln. EUR bendrosios pridėtinės vertės, kuri sudarė 5,8 proc. Lietuvos BVP, o maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta daugiausia (70 proc.) šio sektoriaus bendrosios pridėtinės vertės. Ji taip pat sudaro didžiausią dalį sektoriaus apyvartos, prekių eksporto ir dirbančiųjų“, – apie maisto pramonės kuriamą naudą ir vystymąsi pasakoja E. Gudišauskienė ir priduria, kad maisto pramonėje laukiama jaunų, kūrybingų, atsakingų ir darbščių darbuotojų.